Tokius rezultatus atskleidžia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir „Spinter tyrimai“ pirmąkart apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų draudimo indeksas (GDI). Šis indeksas apibendrina įvairių draudimo rūšių žinojimą, gyventojų požiūrį į jas ir naudojimąsi draudimo paslaugomis. Draudimo indeksas Lietuvoje yra 45 balai iš 100 galimų, Latvijoje šis indeksas siekia 44 balus, Estijoje 46 balus.
„Banko duomenys rodo, jog santaupų turinčių žmonių skaičius Baltijos šalyse kasmet auga. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis dar neturi sukaupę pakankamai santaupų, kurios leistų užtikrinti šeimos finansinę apsaugą nelaimės atveju, pavyzdžiui, ilgam susirgus, netekus darbo ar patyrus didelę turtinę žalą. Tai nurodė 65 proc. šio tyrimo respondentų Lietuvoje bei panašiai tiek gyventojų kaimyninėse šalyse. Nors atsarginis planas – gyvybės, turto ar nelaimingų atsitikimų draudimas – padėtų padengti finansinius nuostolius, tačiau apklausa rodo, kad dalis žmonių šia galimybe visgi nesinaudoja“, – paaiškino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Pasak O. Bložienės, visgi gyventojų požiūris į draudimo paslaugą ir draudimo suvokimas yra teigiami. Dedamoji indekso dalis, apskaičiuota pagal draudimo reikalingumo vertinimą, Lietuvoje yra 67 iš 100 galimų balų, Latvijoje ir Estijoje – po 70 balų.
Turtą draudžia dažniau nei gyvybę
Ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse populiariausias yra turto draudimas. Būsto ar kito asmeninio turto draudimu naudojasi trečdalis apklaustų lietuvių, ketvirtadalis latvių ir beveik pusė estų (atitinkamai 29 proc., 23 proc. ir 46 proc.). Gyvybės draudimas – antras populiariausias draudimo tipas Lietuvoje, kurį turi penktadalis gyventojų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje po turto draudimo seka transporto priemonių (KASKO) draudimas.
Dauguma Baltijos šalių gyventojų teigia esantys pasirengę mokėti iki 10 eurų per mėnesį, kad apdraustų savo gyvybę ar turtą. Tačiau lyginant su latviais ir lietuviais, didesnė dalis estų yra pasirengę draudimui išleisti daugiau nei 40 eurų per mėnesį.
Suteikia saugumo jausmą
Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai naudojasi draudimu, yra grįsta emocijomis – draudimas suteikia saugumo jausmą. Šį argumentą nurodė daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų. Tuo tarpu racionaliuoju argumentu, galimybe nelaimės atveju finansinius nuostolius padengti naudojantis draudimu, vadovavosi trečdalis Lietuvos ir Estijos gyventojų bei kiek mažiau nei pusė latvių.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų draudimu naudojasi todėl, kad tai yra privaloma. Taip teigė 30 proc. respondentų Lietuvoje, 45 proc. Estijoje ir daugiau nei 50 proc. Latvijoje. „Pirkdami būstą banko skolintomis lėšomis, įsigydami automobilį lizingu gyventojai priversti pasirūpinti ir šio turto draudimu. Taigi privalomąja tvarka įsigytas draudimas vaidina reikšmingą vaidmenį draudimo rinkoje, o įprotis draustis savanoriškai Baltijos šalyse dar tik formuojasi“, – komentuoja O. Bložienė.
Abejoja, ar gaus draudimo išmoką
Nors didžioji dalis apklaustų respondentų teigė, kad informacijos apie draudimą Baltijos šalyse yra pakankamai, visgi draudimu naudojasi vangiai. Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi 37 proc., o Latvijoje – 39 proc. gyventojų. Estijoje draudimu nesinaudoja kiek mažiau – ketvirtadalis (24 proc.) žmonių.
Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, viena iš priežasčių, kodėl pasirenkama nesidrausti, gali būti gyventojų abejonės dėl galimybės gauti draudimo išmoką: „Dalis apklaustų gyventojų teigė turintys abejonių, ar įvykus nelaimei gaus draudimo kompensaciją. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje draudimo išmokų suma auga. Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius iš viso buvo išmokėta 243,9 mln. eurų draudimo išmokų, arba 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi galime numanyti, jog žmonių abejonės yra pagrįstos ne faktais, o žinių stoka“.
Finansų ekspertė gyventojams pataria aktyviau rūpintis šeimos biudžeto finansiniu saugumu. Pasak jos, būtina atidžiai įsivertinti turimus finansinius įsipareigojimus, turtinę padėtį bei atitinkamai pasiruošti egzistuojančiai įvairių nelaimingų atsitikimų rizikai.
