„Iš tiesų šitas procesas yra eigoje. Problemų dėl jo yra keletas turbūt. Viena iš tų problemų yra turbūt finansiniai dalykai, nes ne visuomet yra numatomi finansai ir ne visuomet gaunami tie finansai, kurie reikalingi būtent maisto atsargų kaupimui“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Klišonis.
„Kita problema yra tinkamas patalpų turėjimas (maisto – ELTA) laikymui. Manau, kad čia yra du pagrindiniai dalykai, dėl ko kol kas nesame pasiekę to rodiklio, kokį norėtume pasiekti“, – tęsė jis.
Kaip skelbta, VK audito duomenimis, nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių.
Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
VK pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 val. gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės.
Visgi, auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Po VK audito premjerė Inga Ruginienė teigė, kad numatyta parengti aiškų gyventojų aprūpinimo maistu algoritmą, apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
