Prisitaikymo iššūkiai
Siekiant prisitaikyti prie spartėjančios klimato kaitos būtina imtis priemonių, ir neretai tenka susidurti su keletu sunkumų. Vienas jų – tai įvairių valdymo lygmenų įtraukimas. Prisitaikymas apima daug sričių, todėl Europa į klimato kaitos poveikį turi reaguoti vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos Sąjungos (ES) lygmenimis. Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai turi būti sprendžiami įvairiose politikos srityse, ir čia neretais atvejais tenka ieškoti kompromisų.
2015 metų ataskaitoje „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos“ nurodoma, kad „dėl kompleksinių ir tarpvalstybinių ilgalaikių aplinkos problemų pobūdžio, įgyvendinti ES 2050 m. viziją gyventi gerai pagal mūsų planetos galimybes yra nepaprastai sunku. Europos sėkmė reaguojant į šiuos iššūkius didele dalimi priklausys nuo to, kaip veiksmingai bus įgyvendinama esama aplinkosaugos politika, ar bus imtasi būtinų papildomų veiksmų integruotam požiūriui į šiandienos aplinkos ir sveikatos problemų sprendimą formuoti“.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vienas pavyzdžių – tai efektyvesnis ribotų išteklių naudojimas. Nors net tris ketvirtadalius mūsų planetos sudaro vanduo, tačiau geriamo vandens Žemėje yra tik 3 procentai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, šiuo metu vandens trūkumą kenčia net milijardas planetos gyventojų, ir prognozuojama, kad ateityje situacija dar pablogės. Taip nutinka dėl didėjančios taršos, ledynų tirpimo (net 70 procentų planetos gėlo vandens randama ledynuose), ir, žinoma, dėl vandens pereikvojimo. Taip pat svarbu kontroliuoti išmetamų atliekų kiekį, kurios turi didelę įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymui. Nors iki beatliekinės ekonomikos mūsų šalyje dar toli, tačiau tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį sumažės atliekų, vežamų į sąvartynus, didės jų perdirbimas ir atliekos bus dažniau naudojamos energijos generavimo tikslams.
Dar vienas svarbus žingsnis – transporto priemonių išmetamųjų dujų mažinimas. Svarbiausias veiksnys – mažinti išmetamųjų dujų kiekį, ir tai gali užtikrinti elektromobilių ir hibridinių automobilių technologijų naudojimas. Vido Korsako, gamtinėmis dujomis prekiaujančios įmonės direktoriaus teigimu, naudojant suslėgtas gamtines dujas transporto priemonės išmeta apie 20 proc. mažiau CO2, ir tai jau yra didelis pasiekimas. Gamtinių dujų naudojimas gali būti puikia alternatyva įprastam kurui, nes jos turi kur kas mažesnį poveikį aplinkos taršai. Šiuo metu suslėgtomis dujomis varomų transporto priemonių kaina yra labai panaši kaip ir įprastų transporto priemonių, tačiau kur kas mažesnė nei hibridinių ar varomų elektra.
Klimato kaita bene labiausiai pažeidžia žemės ūkio sritį. Dėl didėjančios vidutinės oro temperatūros prastėja gyvulių laikymo sąlygos, mažėja lajų prieaugis, neprižiūrimuose žemės plotuose didėja menkaverčių želdinių plėtra. Gyvulius siūloma laikyti pusiau atviruose tvartuose bei pasirūpinti kondicionavimo sistema, miškuose įveisti naujas, atsparias rūšis, o neprižiūrimuose plotuose įveisti mišką. Geresnių miškininkystės ir žemės ūkio technologijų taikymas gali anglies dvideginio sugėrimą.
Ūkininkai turi būti skatinami užsiimti ekologine žemdirbyste, atsisakyti kenksmingų cheminių trąšų jas pakeičiant natūraliomis. Bėgant laikui turėtų keistis vartotojų požiūris į ekologiškus produktus, ir prognozuojama, kad artimiausiu metu jie bus pasirenkami vis dažniau. Nors ekologinės žemdirbystės vystymas dažniausiai pareikalauja daugiau pastangų ir reikalauja didesnių išlaidų, tačiau ūkininkai neretai gauna ES paramas plėtoti ekologinę žemdirbystę.
Reikės pasitelkti išradingumą
2015 metų ataskaitoje „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos“ teigiama, kad kuriant konkrečias priemones, galinčias padėti prisitaikyti, svarbu pasitelkti išradingumą ir kūrybingumą, drąsą ir didesnį bendrą supratimą. Tikėtina, kad XXI-jo amžiaus modernioje visuomenėje svarbiausiu pokyčiu bus atradimas, ką reiškia turėti aukšto lygio socialinę gerovę, tuo pačiu pripažįstant ir priimant planetos galimybes. Priešingu atveju, išliks rizika, kad perėjus lūžio taškus ir viršijus ribas gali atsirasti labiau griaunančių ir nepageidaujamų postūmių visuomenės pokyčiams atsirasti.
