Duobės atsiradimo Sibire versijos
Mokslininkams taip pat buvo užminta mįslė išsiaiškinti kaip ir kodėl atsirado ši duobė. Deja, kol kas atsakymo nepavyko rasti, tačiau yra kelios versijos, kurios geriausiai paaiškiną šį reiškinį. Viena dalis mokslininkų teigia, jog ši į kraterį panaši skylė atsirado dėl pingo – kupolo pavidalo reljefo formos, kuri susiformuoja amžino įšalo sąlygomis. Į į žemės paviršių kylantis vanduo suformuoja kupolo formos kalniuką, kur susidūręs su šalta temperatūra užšąla. O temperatūrai pakilus ir ištirpus ledui toje vietoje gali atsirasti duobė.
Kiti mokslininkai aiškina, jog šiltėjant žemei, požemyje susidaręs ledas pradeda tirpti ir išleidžia metano hydrato dujas, kurios ten buvo įkalintos tūkstančius metų. Pakilusios į viršų dujos gali sprogti ir taip palikti didžiulę skylę. Kad ir kokia versija vadovautųsi mokslininkai, daugelis jų mano, jog duobė atsivėrė dėl kintančios temperatūros, kurią lėmė klimato atšilimas. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų patvirtintas šis teiginys.
Lietuvoje taip pat gausu duobių
Smegduobė – tai natūraliai susidariusi duobė žemės paviršiuje, kuri susiformuoja dėl karstinių procesų. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Jono Satkūno, Lietuvoje daugiausia smegduobių fiksuojama Biržų rajono savivaldybėje, tačiau pavienės didelės (labiau gilios nei plačios) kas keli metai atsiveria ir Pasvalio rajone. 1997 metais Lietuvoje buvo užfiksuotos 48 smegduobės, naujausiais duomenimis 2013 metais iš viso jų buvo 492. „Specialistai fiksuoja smegduobių atsiradimo dėsningumą: sistemingai registruojant naujus karstinius reiškinius pastebėta, jog dauguma jų atsiranda pavasario ir rudens mėnesiais“, – dalijasi duomenimis J. Satkūnas. Jis priduria, kad smegduobių atsiradimui Lietuvoje įtakos turi ir klimato kaita. „Klimato kaita suintensyvina faktorius, kurie turi įtakos gipso tirpinimui. Vienas jų – didėjanti gėlo vandens infiltracija į karstinių uolienų storymę, iš kurios su nuotėkiu į upių baseinus išnešami vis didesni ištirpusio gipso kiekiai. Pastebėta, kad per pastaruosius 20 metų gipso ištirpinimas padidėjo apie 30 proc. Tą lemia šiltesnės žiemos, kai daugiau vandens kritulių įsigeria į žemę, nes nėra įšalo, o ne nuteka paviršiumi tirpstant sniegui“, – aiškina J. Satkūnas.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, jei klimato pokyčiai bus palankūs intensyviai infiltracijai ir skatins požeminio vandens lygio svyravimus, karstinis procesas vystysis intensyviau ir formuosis karstinės tuštumos ir urvai žemės gelmėse, o paviršiuje susidarys, įgriuvos, smegduobės, plyšiai ir kiti reiškiniai.
