Žinoma, taip būtų... prieš desėtką metų.
O dabar kaime tokių, kurie patys gamintų ir bent kartą per savaitę norėtų parduoti savo produktus (turgavietėse, jam suteikiant nemokamą vietą, kur jis būtų sutinkamas su orkestru) - jau reikia su žiburiu ieškoti.
Taigi, viskas truputį sudėtingiau nei Jūs mielasis manote.
Laikas prasnausta - valstybine prasme.
Tačiau, kaip žinia, yra Tatulos įdirbis, kuris didelių pastangų dėka išlaikė bent keletą dešimčių tokių ūkininkų, o ir vartotojų gratas išugdė kaimiškam maistui.
Tatula veikė taip, kad ūkininkas su savo produktais buvo atvežamas į Vilnių (fura, autobusas), viskas buvo išperkama (mokestis už renginį - 70 Lt/val., mokestis už prekybą - 5 Lt/kv.m./dienai, komunalinės paslaugos ir t.t. bei reklama). Tad kaimiško produkto savikaina buvo gana maža palyginus su ta, kokia būtų kitu atveju (dar įskaitykime kompensacinę išmoką už pasėlius), tad vartotoją buvo galima ugdyti, nes šie kaimiški produktai varti\otojui buvo atiduodami pusdykiai.
Ir net tokiomis sąlygomis, kai tai buvo ugdoma 20 metų (vartotojas - 15 metų) ir vienų ir kitų tiktai dešimtys (na vartotojų, žinoma, ir šimtai jau).
Bet ir tai paskutinius metus, kai atsivalgė sintetikos miestelėnai...

Kol kas tai tik tusti zodziai.
Lestu pirmai pradziai nemokamai prekiauti tik savo gamybos produkcija valstybes islaikomose turgavietese. Is karto atsirastu ir pasiula ir paklausa. Zmones tikrai noretu pirkti tikrus lietuviskus produktus, o ir ukininkai is karto gautu pinigus. Butu apeinami plesikai perdirbejai ir prekybininkai.
Maximose kaip mat per puse kainos kristu :) :)