Apgriuvę ir krūmų prižėlę raudonų plytų sienojai Kauno rajone Lapėse mena didingą istoriją – tai buvusios įtvirtintos didikų rezidencijos, vadinamos tiesiog pilimi, liekanos.
„Šitas pastatytas Lackių laikotarpiu, tai čia 17 a. pirma pusė ir toks faktas, kad jie pasistatė ir neilgai pasidžiaugė 13–15 gal metų ir greičiausiai rusai sugriovė, kai čia buvo tas didysis karas iš vienos pusės ėjo švedai, iš kitos rusai“, – pasakoja pėsčiųjų žygių „Aplink Lietuvą“ organizatorius Nerijus Budrys.
Apgriautas mūras taip ir liko stūksoti, o dalį plytų vėliau vietiniai išnešiojo.
Įspūdingi griuvėsiai pėsčiųjų žygius organizuojančius ir istorines vietas lankančius entuziastus nustebino. Jie sumanė atkurti galimą pirmykštį pilies vaizdą.
„Šitie bokštai, sienos, tai yra archeologiniais tyrimais nustatyta, kad buvo. <...> Čia namo galinė siena siauroji ir čia bokštas turėtų būti įspūdingas. Vienas bokštas ties vienu kampu, kitas ties kitu kampu“, – galimą pilies planą rodo N. Budrys.
Pėsčiųjų žygių organizatorius neslepia – sudaryti pirmykštį pilies vaizdą buvo nemenkas iššūkis.
„Sunkiausia buvo dėl išvaizdos, eksterjero pilies. Tai nusprendėme pritaikyti, yra išlikusi labai panašaus laikotarpio ir pobūdžio Siesikų pilis, Ukmergės rajone“, – pasakoja N. Budrys.
Duomenų apie šią piliavietę labai mažai. Jų iki šiol nepavyko rasti ir Lenkijos archyvuose. Tad belieka tik spėti, kad, pavyzdžiui, kalvas greičiausiai jungė tiltas.
„Apie patį dvarą yra išlikę labai mažai informacijos. Praktiškai dokumentai sudegę, kadangi pilis pagal archeologų sluoksnius, tyrinėjimus yra degusi du kartus“, – pasakoja Lapių miestelio bendruomenės pirmininkė Milena Lapajienė.
Lapių bendruomenė irgi svajoja šią unikalią vietą prikelti naujam gyvenimui.
„Apylinkės labai gražios, praktiškai Lapėse nėra daugiau likę viešos paskirties vietų, tik keli kampeliai. Bendruomenei gyventojams besiplečiančiam miestely būtų labai aktualu, kad būtų tokia vieta, kur apsilankyt galima, pasivaikščiot, didžiuotis“, – teigia M. Lapajienė.
Tačiau kol kas ši teritorija privataus savininko rankose ir nors šis turėjo ambicijų piliavietę atkurti, deja, nepavyko.
„Privačių lėšų neužteko, paveldas jam kaip privačiam investuotojui projektinių lėšų negali skirti ir taip atsirado kazusas, noriu, bet negaliu. buvo svarstoma atiduoti kaip panaudą ar ilgalaikę nuomą bendruomenei“, – pasakoja M. Lapajienė.
Paveldo sargai griežti – atstatyti šios pilies neįmanoma.
„Įstatymai, kurie reglamentuoja kultūros paveldo objektų išsaugojimą vienareikšmiškai pasisako, kad atstatymas, atkūrimas, galimas išimtinu atveju, vadinasi negali būti atstatyti kažkokie muliažai, kamufliažai. <..> Turi būti grafinė medžiaga ir turi būtų sprendžiama ir aukštis, ir dydis, ir užstatymas. Turi būti labai ištyrinėta architektūriniai, archeologiniai, istoriniai tyrimai padaryti“, – sako kultūros paveldo specialistė Asta Naureckaitė.
Tačiau išsaugoti išlikusį mūrą, jį konservuoti ir legendomis apipintą vietovę pritaikyti visuomenės poreikiams, anot paveldo specialistų, labai realu – reikia projekto ir finansavimo.
Kaip dabar atrodo Lapių pilis, pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
