Kauno rajone esančioje svirplių fermoje auga kone 5 milijonai svirplių. Čia specialiai jiems sudarytos ypatingos sąlygos – aukšta temperatūra, sureguliuota drėgmė, ventiliacija. Fermoje svirpliai auga 35 dienas, kol juos galima naudoti maistui arba reprodukcijai.
„Dalis, kurią naudojame reprodukcijai, deda kiaušinius, iš kurių ritasi nauji svirpliai. Kitą dalį nešame gamybai. Pirma svirplius užšaldome taip humaniškai užmigdydami be jokio streso, šaldiklyje jie tiesiog sustingsta“, – pasakoja D. Glušauskas. Po šaldymo svirpliai blanširuojami ir džiovinami, o vėliau ruošiami pagal poreikius: malami į miltus, maišomi su prieskoniais arba tiesiog su druska.
Skonis ir nauda
Ateities maistu svirpliai vadinami ne veltui – šie vabzdžiai turi 65% gyvulinės kilmės baltymų, kurių pasisavinimas žmogaus organizme yra 99%. Valgydami svirplius kalcio gausite daugiau nei gerdami pieną, o geležies įsisavinsite daugiau nei valgydami špinatus. Taip pat šiuose vabzdžiuose gausu baltymų, ląstelienos, sveikųjų riebalų ir vitamino B12.
Svirplius galima valgyti tiesiai iš pakuotės kaip sotų užkandį, o iš svirplių miltų pasigaminti blynų, duonos, pyragų ar kitų desertų, kurių gamyboje įprastai naudojami kvietiniai miltai. Kaip pasakoja svirplių augintojas D. Glušauskas, natūralių svirplių skonis primena riešutus arba saulėgrąžas, kai kam jie šiek tiek primena grybus. Jeigu natūralus svirplių skonis skamba bauginančiai, galima paragauti svirplių pagardintų įvairiais prieskoniais.
Patys svirplių augintojai kuria specialius receptus maisto gamybai panaudojant svirplių miltus. Šiuo metu jie yra sukūrę ir savo produktų – traškią duonelę su svirplių miltais ir jūros druska bei traškučius iš svirplių ir raudonųjų lešių miltų.
Vienas iš privalumų – tvarumas
Svirplius vietoje mėsos rinktis reikėtų ne tik dėl mikroelementų gausos, bet ir poveikio gamtai – vabzdžių auginimo metu išskiriamas ypatingai mažas kiekis CO2, lyginant su kitais maistui auginamais gyvūnais, svirpliams reikia mažiau žemės ploto auginimui, nedaug vandens ir energijos.
Lietuviai savo gamykloje per mėnesį užaugina apie 800 kilogramų svirplių, vieną kilogramą sudaro kone 6000 vabzdžių. Po džiovinimo proceso vabzdžiai praranda daug svorio: iš viso per mėnesį pagaminama virš 300 kilogramų svirplių produktų.
Išbandę negali atsispirti
Dažnas žmogus išgirdęs apie svirplius baidosi ir tikrai nenorėtų šio vabzdžio dėti į burną. Svirplių fermos savininkas D. Glušauskas mano, kad ilgainiui Lietuvoje svirpliai taps populiaresni.
„Prieš dvejus su puse metų pradėjome pasakoti apie savo produktus, visi baidėsi, bet stengėmės paaiškinti kodėl svirplius valgyti yra naudinga. Per tuos metus padarėme daug ir matau, kad nemažai žmonių sugrįžta ir svirplius perka nuolat, vartojimas didėja“, – pasakoja svirplių augintojas.
Kaip teigia jis, žmones reikia tiesiog šviesti, informuoti apie svirplių naudą žmonėms ir gamtai. Tokių žmonių, kurie yra šventai įsitikinę, kad svirplio neįsidėtų į burną, yra labai nedaug ir tai yra lengvas įsitikinimas iki pirmo paragauto svirplio. D. Glušauskas svirplius lygina su jūros gėrybėmis:
„Prieš 30 metų jos irgi buvo svetimos kaip mums dabar vabzdžiai, nebuvo brangu, buvo šlykštu ir niekas nenorėjo jų valgyti, o dabar kainos aukštos ir visi labai vertina tokį maistą“.
Autorius: praktiką atliekanti studentė Miglė Tamošiūnaitė
