27 laipsniai šilumos ir 70 procentų drėgmės – tikras tropikų klimatas. Ir tai ne kur nors už tūkstančių kilometrų, o čia pat Lietuvoje, Kaune. Tokią oazę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo darbuotojai sukūrė laikiniesiems oranžerijos gyventojams – drugiams.
„Gamtoje šios drugių rūšys skraido ir gyvena Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietryčių Azijoje – tai atogrąžų drugiai, tad mes jiems ir sudarome atogrąžų sąlygas, čia jiems šilta ir drėgna“, – kalba Botanikos sodo specialistė Edita Braun.
Čia skraido kelios dešimtys įvairiaspalvių drugelių. Vieni akį traukia unikaliais sparnelių raštais, kiti savo dydžiu.
„Daugiausia žmonėms įspūdį daro dideli drugiai, nes Lietuvoje tokių neturime, tai dvi rūšys – „Morpho peleides“, „Caligo memnon“ – jie patys didžiausi“, – teigia E. Braun.
O kad aplinka primintų jų gimtąsias vietas ir būtų kuo maitintis – čia žydi įvairiausi augalai.
„Daugiausia nektaringi augalai, turintys daug nektaro, šiuo metu intensyviai žydintys, kai kurie specialiai pas mus užauginti, kiti atvežti būtent šiai parodai ir iš skirtingų regionų: ir iš Afrikos, Australijos, ir iš Pietryčių Azijos“, – pasakoja Oranžerijos vadovė Renata Čanovienė.
„Čia matote kalankes įvairių spalvų, raudonos labiausiai vilioja, taip pat siauralapis žėruonis, jis turi daug nektaro ir skleidžia malonų, į medaus panašų kvapą, kuris privilioja drugius“, – aiškina E. Braun.
Šalia ir gausi orchidėjų kolekcija, taip pat itin mėgstančių tropinį – šiltą ir drėgną – klimatą. Jos patinka ir drugeliams, vieni gėles lanko dėl nektaro, kiti nutupia pailsėti.
„Dieniniai drugiai daugiausia eina ant spalvotų orchidėjų žiedų, ryškių, raudonų oranžinių, rožinių. Naktiniai rugiai dažniausiai renkasi, kad būtų šviesūs – balti, kreminiai ar šviesiai žali ir dar kad būtų kvapnūs“, – sako R. Čanovienė.
Šie mažieji skraidūnai tikri smaližiai – juos vilioja ir egzotiniai vaisiai.
„Vieniems labiau patinka maitintis dirbtiniu nektaru, tai medus, skiestas vandeniu, kitiems patinka vaisių sultys – tai kriaušės tokios jau patižę, apelsinai, bananai“, – kalba E. Braun.
Jei suvilios drabužio spalva ar kvepalų aromatas, drugeliai gali nutūpti ir ant žmogaus.
O kokias gudrybes jie naudoja, kad apsisaugotų nuo priešų gamtoje, ypač paukščių? Vieni nutūpę sausu lapu virsta, kitų sparnelių išorinės ir vidinės pusės spalvos visiškai skiriasi, o tretiems – apmulkinti priešus padeda ir unikali sparnelių forma.
„Skrendantį drugį pamatęs paukštis gali čiupti už uodegyčių, mano, kad tai galva, ir nukanda uodegytę, o drugys išlieka gyvas ir pabėga“, – sako E. Braun.
Įspūdingi tropiniai drugeliai botanikos sodo oranžerijoje plasnos iki gegužės vidurio.
