Siekiant pagreitinti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrą, pirmadienį Kauno apskrities viršininkės Onos Balžekienės iniciatyva rengiamas pasitarimas su žemių, kurios patenka į planuojamą Kauno LEZ teritoriją, savininkais.
Žemės sklypų savininkai, primena ELTA, iš pradžių nesutiko parduoti valstybei žemės už jos siūlomą kainą, kad ši nekilnojamąjį turtą perduotų privačiam investuotojui - LEZ valdytojui. Dabar pakaunėje bei Kaune gyvenantys sklypų, esančių LEZ pašonėje, savininkai teigia kategoriškai atsisakantys savo žemę parduoti.
Jų nuomone, valstybė negali priversti žmogaus atsisakyti savo nuosavybės dėl privataus verslo plėtros, o LEZ įkūrimas - ne valstybės ir ne visuomenės interesas. Anot žemės savininkų, LEZ siekis plėstis - ne pagrindas paminti žmogaus konstitucinę teisę su savo nuosavybe elgtis taip, kaip jam atrodo protingiau. Sklypų savininkai prašo Vyriausybę priimti atitinkamus sprendimus, kurie apsaugotų jų žemes nuo "paėmimo privataus verslo labui".
Praėjusią savaitę prie Kauno apskrities viršininko administracijos buvo surengtas piketas dėl vengimo atkūrus nuosavybės teises grąžinti žemę jos savininkui natūra bei Kauno LEZ teritorijoje iš savininkų išperkamos žemės. Pikete dalyvavo Prienų, Kaišiadorių, Kauno rajonų ir Birštono bei Kauno miestų gyventojai.
Antradienį numatoma sušaukti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Prienų rajono skyriaus ekspertų komisijos posėdį, kuriame bus išsamiau nagrinėjami vadinamųjų probleminių žemės grąžinimo atvejų dokumentai, bus aiškinamasi, ar jų pakanka žemės nuosavybės teisėms atkurti.
"Jei grąžintume žemes visiems teisėtai norintiems, ne tik Lietuvos neužtektų, bet ir gabalėlį Mėnulio reiktų atsiriekti. Jei tik galėtume padėti šiems žmonėms, iš karto tai padarytume. Deja, dažniausiai trūksta reikalingų dokumentų, o galutinį sprendimą priima teismas", - susidariusią situaciją aiškino Kauno apskrities viršininkė O. Balžekienė.
