„Nors tikslius duomenis turėsime tik kitais metais, tokios tendencijos rodo, kad infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, atlyginimų ir socialinių išmokų didinimas padėjo suvaldyti sudėtingą 2022 metų situaciją ir turėjo teigiamos įtakos skurdo lygio mažėjimui šalyje“, – rašoma 2022 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, kurią antradienį pristatė organizacija.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad realią padėtį bus galima matyti kitais metais, tačiau ir tokie skaičiai – per maži.
„Nacionaliniame pažangos plane siekiame, kad iki 2025 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., (...) tai klausimas, ar pasieksime. O 2030 metais turi sumažėti iki 14 proc., tai judant tokiais tempais bus tikrai sunku pasiekti nacionalinį įsipareigojimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,9 proc. ir buvo 0,9 punkto didesnis nei 2021 metais. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
A. Adomavičienės teigimu, skurdo rizikos lygis pernelyg nesikeičia jau beveik 20 metų.
„Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir tokio protrūkio (skurdo rizikos lygio mažėjimo – BNS) mes nuo to laiko nelabai turėjome“, – sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. eurų – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
20 proc. pačių turtingiausių ir tiek pat skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis pernai skyrėsi 6,4 karto (2021 metais – 6,1 karto).
„ES vidurkis siekia 4,74 karto, tai mes gerokai atsiliekame“, – nurodė A. Adomavičienė.
Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo pabaigos – didesnis atotrūkis yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu pagal skurdo rizikos lygį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Žemiau Lietuvos buvo Rumunija su 21,2 proc. skurdo rizikos lygiu, Latvija – 22,5 proc., Estija – 22,8 proc. ir Bulgarija – 22,9 proc. ES skurdo rizikos lygio vidurkis pernai buvo 16,5 proc.
„Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių, šiais metais esame penkti, bet esame buvę ir treti“, – teigė NSMOT direktorė.
Pasak A. Adomavičienės, problemą spręsti būtų galima skiriant didesnį finansavimą socialinei sričiai.
„Sprendimai situacijai turėtų būti skiriamas adekvatus finansavimas socialinei sričiai, mes jau esame padarę didelę pažangą, bet matome, kad tai nėra pakankama. (...) Viduje nežinau, ar įmanoma jau suefektyvinti kažką, čia tiesiog yra resursų trūkumas“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
