Anatolijus spaudžia dyzelinio opelio greičio pedalą, o iš duslintuvo verčiasi juodi dūmai. Aplinkosaugininkai pamatuoja rodiklius, o jie gerokai viršija normą. Vyras tikina, kad per technikinę apžiūrą rodikliai buvo geri, dabar prasti, nes mažai važiuoja.
„Jeigu aš važinėčiau su mašina daug, tai ir tie rodikliai būtų žymiai geresni, bet aš važiuoju iki darbo ir namo – 20 km į dieną, tai čia nedaug, O dyzeliui reikia pravažiuot biškį“, – tikina Anatolinas.
O į orą lekiančios medžiagos – itin nuodingos.
„Įsiskverbia giliai į plaučius, gali net smulkios dalelės papulti į kraujotaką, dėl to yra pripažinta suodžiai dyzelio išmetimo kaip kancerogeninė medžiaga ir skatina vėžio susirgimus“, – aiškina Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Vidmantas Palubeckis.
Daugiausia teršia seni dyzeliniai automobiliai, bet pasitaiko ir orą anglies monoksidu nuodijančių benzininių.
„Anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esančiu hemoglobinu, trukdo pasisavinti deguonį, dėl to kyla sveikatos bėdos – tiek plaučių ligos, tiek širdies problemos“, – teigia V. Palubeckis.
Pasak Aplinkos ministro, lietuvių automobilių parkas atsinaujina labai lėtai, dabar eisme taršių automobilių dar apstu.
„Gatvėse yra kas trisdešimtas automobilis, kuris yra techniškai netvarkingas, tai juos išvalius arba sutvarkius, miestų orai pagerėtų“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anksčiau Aplinkos ministerija tokius ketino išguiti iš gatvių mokesčiais, tačiau šiemet mokesčio už taršius automobilius jau skelbia atsisakantys, mat sulaukė didelio pasipriešinimo – teliko baudos stipriai dūmijantiems nuo 100 iki 300 eurų, ir kompensacijos atsisakantiems tokių automobilių.
„Mes maždaug 10–15 tūkstančių automobilių savininkų mokam kompensacijas kasmet, kurie gauna po 1000 eurų, nusipirkti dviratį ar paspirtuką, kai jie sunaikina savo taršų automobilį. O elektromobiliai, tie kas apsisprendžia, tai mes irgi paramą dalinam. Tai per pernai metus beveik padvigubėjo automobilių kiekis Lietuvoje“, – sako S. Gentvilas.
Bet toks paskatinimas daugeliui gyventojų – lašas jūroje, naujesnių ir netaršių automobilių jie tiesiog neįperka. Tai patvirtina ir kaunietis Anatolijus.
„Keist… Iš pensijos nelabai gerai, kai vaikai padėjo, tai aš dar šitą nusipirkau“, – kalba Anatolijus.
Tad ministras ragina žmones užuot važiavus automobiliais, sėsti ant dviračių ar rinktis viešąjį transportą. Tačiau gyventojai atkerta, ne visur tai patogu. O jei ir važiuoja viešuoju transportu, tai tikrai ne dėl ekologijos.
„Gyvenu Zuikinėj, susisiekimas prastas, tai aš važiuoju į Panemunę, pasistatau mašiną ir tada važiuoju viešuoju, nes yra problemų pasistatyti“, – pasakoja vairuotoja Alvyda.
„Kai yra proga, tai naudojuosi viešuoju transportu, bet kadangi esu iš užmiesčio, tai tenka su mašina atvažiuoti ir laiko sutaupyti“, – sako vairuotoja Gailutė.
„Su nuosavu automobiliu po darbo važinėju, nes viešo transporto Prienuose nėra“, – kalba vairuotojas Algimantas.
„Labai nepatogiai iki darbo vietos važiuoti, keli persėdimai ir labai daug laiko užima“, – tikina vairuotoja Jūratė.
O ir „Kauno autobusų“ vadovas pripažįsta, kad nors viešojo transporto tinklas kasmet plečiasi – vis dar aprėpia ne visus mikrorajonus, ypač keblu miesto pakraščiuose.
„Tiek gatvės siauros, nėra apsisukimų autobusų aikštelių, kaip sakant, projektuojant miestą nebuvo atsižvelgta į viešojo transporto poreikius, mes matom tų vietų ir Romainiuose, ir Kaniūkuose“, – teigia „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Bet jis sako, kad yra ir kuo pasidžiaugti: Kauno gatvėmis rieda vis daugiau naujų troleibusų ir autobusų, o keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičius auga – šiemet jis 50 procentų didesnis nei pernai.
