Boleslovas DAČIULIS
Kai saulė užsnūsta,
Kai žemė jau miega,
Kai gęsta žara vakaruos,
Žiūrėki, gimtinėj
Kažkas jau pradingo
Arba paryčiais išgaruos:
Gal karvė ganykloj,
Porelė bekonų?..
Gal naują "audinę" nukniauks?
O vargšas žmogelis
(pardon - dabar ponas)
Kaip šuo prieš mėnulį užkauks!
Apšvarins butus,
Nuniokos sodus,
Už kampo galva praskelta...
O Lietuva mano,
Ar tau nepabodo?
Taip klausiu ir aš, ir tauta.
Motušė Tėvynė
Žodžius man surado
(Dvejojau, ar ji atsakys):
"Kol kas dar mažoka
Mums teisinio prado,
Bet greitai jo bus per akis!"
Plačiai išsižiojęs
Kaip raisto kvailelis,
Vėl klausiu motulės gimtos:
"Tai kas tas gudročius,
Kuris gal dar gali
Išgelbėti garbę tautos?"
Nutiko tėvynė
Nustebusi baisiai,
Tylėjimas slegia ir mus.
O ką gi, motuše,
Jei riekia, vėl eisim
Visi į valdžios rinkimus!
