„Namai žmogui suteikia stabilumo jausmą – žinai, kad turi vietą, į kurią visada gali grįžti. Su namais siejame daugybę prisiminimų, kurie dažnai sugrįžta per vaizdus, kvapus ir garsus. Vieni su nostalgija prisimena vaikystės namus, kiti, priešingai, nori susikurti tokią erdvę, kurioje jaustųsi geriau. Mūsų santykį su namais formuoja ir kasdien matoma aplinka. Vienas žmogus gali visai nepastebėti netvarkingos laiptinės ar apipaišytų durų, o kitam tai kelia stiprų diskomfortą. Į aplinką reaguojame skirtingai, tačiau namai visada išlieka svarbia mūsų gyvenimo istorijos dalimi“, – sako psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Jaukūs namai – daugiau nei gražus butas
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė pastebi, kad nors daliai žmonių svarbiausia tai, kaip atrodo jų pačių butas, daugeliui ne mažiau rūpi ir visa gyvenamoji aplinka – nuo laiptinės bei bendrųjų erdvių iki kiemo.
„Mūsų lūkesčiai gyvenimo kokybei gerokai išaugo – norime ne tik gražaus ir jaukaus buto, bet ir sutvarkyto kiemo, vaikų žaidimų aikštelės, patogių automobilių stovėjimo vietų. Vis svarbesnės tampa ir elektromobilių įkrovimo stotelės ar saulės elektrinės ant stogo. Šį pokytį galima sieti ir su gražėjančia Lietuva – besikeičiant miestams ir miesteliams, natūraliai auga ir žmonių lūkesčiai savo gyvenamajai aplinkai“, – teigia J. Lepardinienė.
Spalį planuojamame naujame daugiabučių modernizavimo kvietime numatoma, kad iki 20 proc. visos paskolos vertės gyventojai galės skirti priemonėms, tiesiogiai nesusijusioms su energiniu efektyvumu, pavyzdžiui, didesniems ar naujiems balkonams, dviračių saugykloms, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.
Kaip suburti gyventojus modernizacijai?
Sprendžiant dėl daugiabučio modernizacijos, gyventojų nuomonės neretai išsiskiria – vieni pokyčiams pritaria, kiti abejoja ar jiems priešinasi. Racionaliai sprendimą vertinantiems žmonėms dažnai pakanka konkrečių argumentų: mažesnių šildymo sąskaitų, mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų ar augančios turto vertės.
„Mūsų atveju buto išlaikymas prieš renovaciją kainavo apie 180 eurų per mėnesį, po jos – apie 60 eurų. Pridėjus maždaug 40–50 eurų renovacijos įmoką, kiekvieną mėnesį vis tiek lieka apie 70 eurų“, – savo mamos buto pavyzdžiu dalijasi nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius.
Psichoterapeutas D. Jakučionis atkreipia dėmesį, kad apsisprendimą lemia ne vien racionalūs argumentai. Ne mažiau svarbūs žmonių įsitikinimai, nepasitikėjimas, baimė dėl finansinių įsipareigojimų ar tiesiog nerimas dėl laukiančių pokyčių.
„Racionalūs skaičiai padeda ne visiems. Žmogus gali baimintis, kad paskolos įmoka ateityje padidės ar atsiras kitų nenumatytų išlaidų, net jei skaičiavimai rodo, kad po modernizacijos jis sutaupys. Tokiais atvejais pirmiausia svarbu išgirsti, ko žmogus bijo, parodyti, kad jo abejonės suprantamos, ir tik tada pateikti aiškius atsakymus bei racionalius argumentus. Kartais trūksta ne skaičių, o pasitikėjimo“, – sako D. Jakučionis.
Televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė išskiria ir tuos daugiabučio gyventojus, kurie modernizacijai priešinasi ne dėl finansinių priežasčių ar baimių, o todėl, kad tiesiog nemato poreikio ką nors keisti.
„Yra žmonių, kurie yra tvirtai nusistatę prieš renovaciją, nors tam neturi aiškių argumentų. Neretam namui užtenka ir vieno tokio kaimyno, kuris labiausiai priešinasi bendram sprendimui. Manau, kad bent dalies tokių žmonių nuomonę galima pakeisti kalbantis ir įtraukiant juos į bendrą procesą“, – svarsto U. Siparė.
Proga atsinaujinti ir būsto viduje
Atnaujinus daugiabutį, gyventojai neretai kitomis akimis pažvelgia ir į savo butą. Pasikeitus namo išorei bei bendrosioms erdvėms, senesnė virtuvė, vonios kambarys ar kitos patalpos ima labiau išsiskirti iš visumos. Todėl dalis gyventojų nusprendžia tuo pačiu metu imtis ir būsto vidaus remonto.
D. Jakučionis pastebi, kad toks sprendimas yra ir praktiškas: jei daugiabutyje jau vyksta darbai, triukšmą, dulkes ir kitus laikinus nepatogumus tenka patirti tik vieną kartą, užuot prie remonto grįžus dar kartą vėliau.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas L. Boguševičius priduria, kad butą atnaujinti kartu su visu namu naudinga ir finansiškai.
„Čia suveikia ir paprastas skaičiavimas: jeigu modernizuojant namą dalis darbų jau atliekama, tuo pačiu metu remontuoti ir butą gali būti pigiau, nei vėliau viską daryti atskirai. Apskritai pastebiu, kad žmonės vis geriau skaičiuoja, atsakingiau vertina didesnius pirkinius ir naudojasi finansiniais įrankiais. Džiugina ir tai, kad finansinis raštingumas auga nepriklausomai nuo amžiaus“, – teigia L. Boguševičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.
