Daugiau nei 70 metų karalius Čarlzas III Bakingamo rūmus palikdavo kaip sosto įpėdinis. O šiandien jis paskutinįkart palieka kaip nekarūnuotas karalius.
Skambant šalies himnui, jis kartu su karaliene konsorte Camilla į karūnacijos iškilmes, vyksiančias Vestminsterio abatijoje, rieda deimantiniam vėlionės karalienės Elžbietos II valdymo jubiliejui pastatyta karieta.
Ši procesija nuo Bakingamo rūmų iki Vestminsterio Abatijos kiek kitokia nei buvo prieš 70 metų, kai buvo karūnuota karalienė Elžbieta II – procesija trunka vos du kilometrus – keturis kartus trumpiau nei prieš 70 metų.
Kai kuriems britams tai visai nepatinka, mat sumažėja šansas jiems išvysti monarchų porą ar bent jau karietos kraštelį.
„Labai smagu būti minioje, tačiau liūdna, kad taip ir nepamačiau karališkosios karietos“, – sako moteris.
O kiti tiesiog džiaugiasi, kad gali būti šimtmečius egzistuojančios tradicijos dalimi – net kol ant galvos krenta lietaus lašai.
„Mes pompastiškas ceremonijas rengiame geriausiai pasaulyje! Šiandien viskas tiesiog fatastiška.“
Karieta, kuria monarchai jau atvyko į Vestminsterio abatiją, yra gana moderni – turi ir oro kondicionierių, ir elektrinius langus.
Karieta atvyko keliomis minutėmis per anksti, tad tenka palūkėti. Vestminsterio abatijoje susirinko maždaug 2 tūkstančiai svečių – kur kas mažiau nei Elžbietos II karūnacijoje, į kurią ji buvo pakvietusi 8 tūkstančius žmonių.
Tarp susirinkusiųjų – ir mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėdas su žmona DianA. Čia yra ir karališkųjų pareigų atsisakęs princas Haris. Atvyko jis vienas, be žmonos Megan ir vaikų, mat šiandien yra ir jo pirmagimio Arčio gimtadienis.
Haris ir žmona atsisakę pareigų dėl viešumo vis tik nesistengė išlikti šėšėlyje – o pastaruoju metu dažnai jų sukelti skandalai ar elgesys net užgožė naujojo karaliaus pirmuosius žingsnius. Štai, pavyzdžiui, kai Čarlzas III vyko į pirmąjį karališkąjį vizitą kitoje šalyje – Vokietiją – Londone pasirodė princas Haris, taip patraukdamas žiniasklaidos dėmesį nuo tėvo.
Tačiau šiandien visos akys krypsta į karalių Čarlzą III ir karalienę konsortę Camillą. Monarchai žengia link didžiojo sosto – juos lydi pažai, berniukai nuo 9 iki 13 metų. Berniukai neša karališkąsias mantijas ir seka monarchams iš paskos – karaliaus mantiją neša ir jo anūkas, sosto įpėdinis princas Džordžas.
Už karaliaus eina ir sosto įpėdinis Velso princas Viljamas su princese Katherine.
Monarchų pora sėda į rūmų krėslą. Netrukus karaliui įteikiama Biblija – tai yra pirmoji bažnyčios dovana monarchui. Tai, kad ji įteikiama prieš visas karališkasias regalijas reiškia, kad monarchas turi valdyti pagal Dievo valią. Šios tradicijos ištakos siekia XVII amžių.
O tai – jau patepimo ceremonijos dalis, įprasminanti karaliaus ir Dievo santykį. Ji laikoma tokia sakralia, kad yra uždengiama nuo visuomenės akių.
Karalius patepimo metu buvo apsirengęs patepimo rūbu – paprastu baltu kukliu drabužiu. O po jos jis aprengiamas linine tunika, simbolizuojančią, kad monarcho valdžia kyla iš žmonių. Ant jos dedamas ilgas, auksinio šilko apsiaustas su rožiniu šilko pamušalu. Karaliui atsisėdus į karūnavimo sostą, jam pristatomos regalijos.
Pirmiausia jam pristatomi pentinai, simbolizuojantys riteriškumą. Tuomet – atnašavimo kalavijas, puoštas deimantais ir rubinais. Jis yra ne smurto ar fizinės jėgos, o būtent autoriteto, tarnystės ir teisingumo simbolis. Ir pirmąkart karūnacijoje šį kardą pristato moteris. Šios dalies metu skamba graikiškos giesmės, kaip aliuzija į vėlionį karaliaus tėvą princą Filipą, kuris gimė Graikijos princu.
Karaliui įteikiamos ir auksinės apyrankės, simbolizuojančios karaliaus išmintį ir kilniširdiškumą.
Karaliui įteikiami ir skeptrai – vienas su kryžiumi, kitas – su balandžiu. Pastarasis žymi karaliaus dvasingumą, o kitas – monarcho valdymo laikinumą.
Ir galiausiai ilgiausiai sosto įpėdiniu šalies istorijoje buvęs Čarlzas oficialiai karūnuojamas Jungtinės Karalystės valdovu – jam ant galvos uždedama Šventojo Edvardo karūna, į kurią inkrustuota beveik 450 brangakmenių. Ji sveria daugiau nei 2 kilogramus. Čarlzas III sėda į sosto krėslą, pagamintą jo senelių karūnacijai 1937-aiais.
Po jo karūnacijos ištikimybę jam prisiekia arkivyskupas. Tuomet – jo sūnus princas Viljamas. Čia – ir istorinė, miela akimirka, kai princas pabučiuoja tėvą į skruostą ir paliečia karūną. O štai karaliaus anūkui ceremonija pasirodo nuobodi ir jis ima žiovauti.
O dabar prasideda karalienės konsortės karūnavimo ceremonija – jai šventuoju aliejumi patepama kakta ir pristatomas karalienės konsortės žiedas, kurio prasmė yra panaši į karaliaus žiedą – tai yra tarnystės pažadas. Jai uždedama ir Karalienės Marijos karūna, sukurta 1911-aisiais. Tiesa, panašu, kad karūną uždėjo šiek tiek nepatogiai, mat Camilla vis taisosi plaukus. Po šios karūnacijos Camilla nebebus vadinama konsorte – ji tampa tiesiog karaliene. Beje, karalienės konsortės karūnacijos nebuvo daugiau nei 85-erius metus, nuo tada, kai buvo karūnuoti Čarlzo seneliai. Mat karalienių sutuoktiniai nėra karūnuojami kaip karaliai, tik karalių žmonos.
Pasibaigus karūnacijos iškilmėms giedamas šalies himnas. Ant karalienės karališkosios mantijos yra mirtos – tai yra odė mirusiai karalienei Elžbietai II.
Monarchai iš Vestminsterio Abatijos atgal į Bakingamo rūmus vyksta jau kita – auksine valstybine karieta. Auksu ir romėnų dievų piešiniais puošta karieta yra daug senesnė nei pirmoji – 260-ies metų. Ir kartu daug nepatogesnė, ją net ir vėlionė karalienė apibūdino kaip siaubingą. O važiuoja ji maždaug tokiu greičiu, kokiu žmogus eina.
Ši karūnacija turi ir esminių skirtumų nuo ankstesnių – Čarlzas norėjo ją supaprasti, atsižvelgdamas į ekonominę situaciją, todėl net Velso princesė nedėvi tiaros – tik deimantinį gėlių lankelį. Vestminsterio abatija buvo išpuošta gėlėmis, kurios auga Jungtinėje Karalystėje ir būtent šiuo metu – taip atsispindėjo ir karaliaus susirūpinimas ekologijos problemomis, ir monarchų poros meilė gamtai.
Ceremonijoje taip pat pirmąkart dalyvavo ir kitų tikėjimų atstovai – taip Čarlzas norėjo parodyti, kad jis rūpinasi ne tik anglikonų bažnyčia, bet ir visų tikėjimų žmonėmis, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Procesijoje iš Vestminsterio abatijos dalyvauja 4 tūkstančiai karių. Už monarchų karietos kita karieta vyksta Velso princo šeima.
Skaičiuojama, kad karūnacija turėtų atsieiti nuo 50-ies iki 100 milijonų svarų – ir dalį sumos norėjo padengti pats Čarlzas, atsisžvelgdamas į ekonominę krizę, kuri purto šalį.Vėlionės karalienės Elžbietos II karūnacija kainavo maždaug 53 milijonus svarų. Vis tik nors karališkoji šeima dažnai susilaukia duag kritikos dėl to, kad šaliai daug kainuoja, jie taip pat uždirba daug pinigų – štai vien Hario ir Megan vestuvės šalies biudžetą papildė milijardu svarų.
Tiesa, procesija neapsiėjo ir be incidentų – prieš monarchiją protestuojantys demonstrantai nušvilpė karieta važiuojančius monarchus. Šalyje pasisakančių prieš monarchiją yra maždaug trečdalis procentų, o štai patį Čarlzą III palaiko kiek daugiau nei 50 procentų – nemėgsta jo maždaug 20 procentų, o kiti yra neutralūs. Karalienę Camillą mėgsta bene 40 procentų britų, nemėgsta – bene trečdalis. Mat ši monarchų pora vis dar neatsikrato praeities šėšėlių – pagrinde Čarlzo ir princesės Dianos skyrybų skandalo. Karalienės Elžbietos II populiarumas iki šiol išliko 80-imt procentų. O populiariausia karališkosios šeimos nare šiuo metu yra Velso princesė Kate.
Prieš savo akis šiuo metu galite matyti ir oficialiosios dalies kulminaciją ir šimtametę tradiciją – karališkosios šeimos nariai išeina su minia pasisveikinti iš Bakingamo rūmų balkono. Iš jo žmonėms moja karalius ir karalienė, sosto įpėdinis su šeima, karaliaus pažai ir kiti karališkasias pareigas atliekantys šeimos nariai. Karalių ir karalienę sveikina ir oro pajėgos – sraigtasparniai ir lėktuvai.
