Pasitinkant Pasaulinę širdies dieną, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas neretai byloja ir apie žmogaus kultūringumą. Pasak jo, fizinės kultūros nereiktų sieti su sportinių rezultatų siekimu ir didelėmis fizinėmis apkrovomis. Esama sporto šakų, kurios neša didelę naudą sveikatai, net ir nebūdamos labai įtemptos. Viena tokių sporto šakų – golfas, teigiama pranešime spaudai.
Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – labai didelis. Kodėl taip yra?
Nes nesirūpiname savo sveikata. Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 56 proc. Skandinavijoje šių sveikatos problemų sukeltų mirčių skaičius daug mažesnis, nes ten vyrauja kitoks požiūris į sveiką gyvenseną. Sveikatos sistema pas mus nėra iš esmės blogesnė, tiesiog mes patys nesistengiame.
Ko trūksta, kad taptume sveikesni?
Stinga suvokimo, kad sveikata priklauso ne nuo daktaro. Klaidinga mąstyti: kai susirgsiu, gydytojas pagydys. Teisingas mąstymas būtų toks: aš noriu būti sveikas ir nesirgti.
Kol dar nesergame, sveikatą išsaugoti gali fizinė kultūra. Mes gyvename technologijų amžiuje, tai lemia, jog mažai judame, nuolat esame apkrauti informacija ir gyvename pastovioje įtampoje. Būtina atsipalaiduoti, o tai galima pasiekti per fizinę kultūrą. Apie tai reikia galvoti jau nuo vaikystės.
Kuo fizinė kultūra skiriasi nuo sporto?
Sporte daug intensyvesnis krūvis. Sportuojant siekiama konkrečių rezultatų, tarkime, nubėgti distanciją per tam tikrą laiką ar laimėti prieš kitą komandą. Tuo tarpu fizinė kultūra yra nukreipta visų pirmą į savęs tobulinimą, ligų prevenciją. Tačiau griežtos ribos nėra: esama sporto šakų, kurios tuo pačiu yra ir fizinės kultūros dalis. Viena tokių šakų – golfas.
Kodėl golfas yra naudingas sveikatai?
Visų pirma, mokslininkai yra įrodę, kad jei per dieną nueini 10 tūkst. žingsnių, tai jau yra geras fizinis aktyvumas. O žaisdamas golfą 3-4 val. praleidi gryname ore, judi. Suvaikštai kartais net kokius 10 km per partiją ramiai, be įtampos.
Antra, golfe beveik neįmanoma patirti traumų. Aišku, reikia apšilimo, bet iš esmės traumų ar persitempimų pasitaiko labai retai. Tuo golfas skiriasi nuo krepšinio ar futbolo. Todėl tai puikus pasirinkimas norintiems gyventi sveikai, bet nenorintiems užsiimti veikla, kur traumos rizika didelė, sunkiai dirba širdis ir raumenys, daug fizinio kontakto.
Trečia, golfas yra gerai psichologinei savijautai. Po įtemptos darbo dienos žmonės golfo lauke atsipalaiduoja. Golfas padeda kovoti su lėtiniu stresu, kuris daro didelę žalą mūsų gyvenimui. Pažaidus golfą, net ir miegama geriau, kadangi tampame ramesni. Lietuva nebėra artojų kraštas, mūsų artojai – sunkioji technika, o žmonės gyvena miestuose. Ir jiems, gyvenant greitai, atsipalaidavimas būtinas. Golfas – viena fizinės kultūros formų, galinčių suteikti tą atsipalaidavimą.
Kaip vertinate golfo situaciją Lietuvoje? Kas trukdo lietuviams atrasti šią sporto šaką?
Žaidėjų dar nedaug, bet matau, kad situacija keičiasi į gera. Anksčiau nebuvo daug golfo laukų, o dabar atsirado. Ir žaidėjų skaičius auga.
Apskritai, mano nuomone, golfo laukai rodo kultūros šalyje išsivystymo laipsnį. Jeigu žmogus nesivalo dantų, tai mes jį vadiname nevalyvu, nekultūringu. Bet jei žmogus visai nesirūpina fizine savo būkle, ar jis yra kultūringas? Tai, kad daugėja laisvalaikiu žaidžiančių golfą, yra įrodymas, kad Lietuva tampa vis kultūringesnė. Tampame tikrai europietiška šalimi, kur žmonės rūpinasi savimi, pasirenka intelektualias ir naudingas jų sveikatai pramogas.
Krepšinio kamuolį visi čiupinėjo, o golfo lazdos ne. Reikia daug skatinimo, gerai, kad golfo federacija ta kryptimi dirba. Be to, gerai būtų, kad žaidžiantys įtrauktų ir artimuosius, draugus į tą veiklą. Juk golfą žaisti galima su šeima, draugais. Krepšinį žaisti žmonos ar vaikų nenusivesi, bet į golfą galima.
Ar golfą gali žaisti patyrę rimtų kardiologinių problemų?
Taip, golfas yra tinkama sritis kardiologiniams ligoniams, kurie seniau turėjo problemų, jiems tikrai galima rekomenduoti šią fizinės kultūros šaką. Golfas – gera veikla ir tiems žmonėms, kurie persirgo infarktu, arterine hipertenzija. Aišku, nesakau, kad golfas yra vienintelė tinkama fizinės kultūros forma. Čia ir skonio reikalas – kiekvienas turi pasirinkti tai, kas jam patinka. Tik aišku reikia žinoti savo galimybes, tartis su gydytoju.
Gal turite kokį nors konkretų pavyzdį apie golfo naudą organizmui?
Prezidentas Valdas Adamkus. Jis nuo jaunystės žaidė golfą , yra daug laiko praleidęs golfo aikštynuose. Be to, jis prisidėjo prie pirmųjų golfo laikų Lietuvoje atsiradimo. Prezidentas – ir buvęs lengvaatletis, visą gyvenimą su fizine kultūra draugavo. Jis visada buvo harmoninga asmenybė, ir dabar, net sulaukęs garbaus amžiaus, yra aktyvus ir naudingas visuomenei. Tai puikus pavyzdys, kaip fizinė kultūra padeda ilgai ir gražiai gyventi.
