Zelenskis skelbia susitaręs su Trumpu dėl „Patriot“ raketų
Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prezidentai susitarė dėl raketų tiekimo oro gynybos sistemai „Patriot“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė kalbėdamas su jaunimu antrajame Nacionaliniame talentingų jaunų žmonių forume, kai jo paklausė apie vizito Davose rezultatus, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Aš kalbėjau su prezidentu Trumpu ir gavau – nesakysiu, kiek – raketų „PAC-3“, skirtų sistemai „Patriot“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad jo vizitas Davose buvo skirtas ne tik globaliems klausimams aptarti, bet ir turėjo konkrečių praktinių tikslų.
„Mes kalbėjome apie globalius klausimus, bet taip pat išsprendėme problemą, kuri aiškiai atspindi, kodėl aš ten vykau“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos namams Pasaulio ekonomikos forume vykdant savo veiklą buvo pasirašytos trys sutartys, skirtos įvairių Ukrainos ekonomikos sektorių, įskaitant energetiką, atstatymui ir rekonstrukcijai.
Abu Dabyje prasidėjo Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos: štai ką aptars
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministras pranešė, kad penktadienį Abu Dabyje prasidėjo Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybos – tai pirmas žinomas šių šalių susitikimas akis į akį siekiant aptarti JAV planą beveik ketverius metus trunkančiam karui Ukrainoje užbaigti.
„Derybos prasidėjo šiandien Abu Dabyje ir planuojama, kad jos tęsis dvi dienas“, – pareiškime teigė JAE užsienio reikalų ministras Abdullah bin Zayedas.
Bus aptariamas teritorijos klausimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien patvirtino, kad Abu Dabyje bus aptariami teritoriniai klausimai.
Tai vis dar išlieka sudėtingu klausimu, nes Maskva nurodė neatsisakanti reikalavimo, kad Kyjivo pajėgos pasitrauktų iš viso rytinio Ukrainos Donbaso regiono.
V. Zelenskis atsisakė atiduoti teritoriją, kurią Ukraina per pastaruosius kelerius metus sėkmingai gynė didele kaina.
Tai pirmos tiesioginės viešos Maskvos ir Kyjivo derybos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Aukšto lygio delegacijos iš trijų šalių susirinko deryboms praėjus dienai po to, kai D. Trumpas susitiko su V. Zelenskiu Davose, ir praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai vakare Kremliuje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukraina iš Vokietijos ginklų koncerno užsisakė 18 „Iris-T“ oro gynybos sistemų
Ukraina iš Vokietijos ginkluotės koncerno „Diehl Defence“ užsisakė 18 „Iris-T“ oro gynybos sistemų. Šalis taip pat domisi papildomais ugnies vienetais, penktadienį „Handelsblatt“ renginyje sakė įmonės vadovas Helmutas Rauchas. Šiuo metu Ukrainoje naudojamos devynios „Iris-T“ tipo sistemos, praneša agentūra „Reuters“.
Įmonė ketina smarkiai išplėsti sistemų gamybą. Pasak H. Raucho, siekiama per metus pagaminti 2 tūkst. valdomųjų raketų. Kalbant apie ugnies vienetus, kuriuos be raketų paleidimo įrenginių dar sudaro operacijų centras bei radaras, jų vidutinės trukmės laikotarpiu planuojama pagaminti iki 16 vienetų per metus, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė H. Rauchas.
Oro gynybos sistemos „Iris-T SLM“ veikimo nuotolis siekia iki 40 kilometrų. Ukrainoje ji naudojama Rusijos raketoms ir dronams numušti. Šiuo metu „Diehl Defence“ kuria sistemą „Iris-T SLX“, kurios veikimo nuotolis bus 80 kilometrų. Planuojama, kad šios sistemos serijinė gamyba prasidės 2029 metais.
Zelenskis turi pasiūlymą Europai: „Kai tik karas baigsis, mes tikrai prisidėsime“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė, turinti realios kovinės patirties, galėtų tapti Europos jungtinių pajėgų stuburu. Tačiau tam trukdo vykstantis karas, teisiniai ir finansiniai apribojimai.
Švedija virš Baltijos jūros sulaikė keletą Rusijos orlaivių
Ketvirtadienį Švedijos oro stebėjimo ir greitojo reagavimo sistema (QRA) virš Baltijos jūros sulaikė Rusijos karinius lėktuvus.
Apie tai Švedijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialinių tinklų platformoje „X“.
Pažymima, kad sausio 22 d. Švedijos kariniai lėktuvai sulaikė du naikintuvus „Su-35S“, virš Baltijos jūros lydėjusius bombonešį „Tu-22M“.
„Švedija vykdo visą parą trunkantį oro patruliavimą, saugodama NATO“, – pabrėžė Švedijos ginkluotosios pajėgos.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio pabaigoje Lenkija pakėlė į orą naikintuvus, kad virš Baltijos jūros sulaikytų Rusijos žvalgybinį lėktuvą, taip pat užfiksavo keletą jos oro erdvę pažeidusių balionų iš Baltarusijos.
Rusija kartoja: Ukrainos pajėgos turi palikti Donbasą
Prieš susitikimą su Ukrainos ir JAV atstovais Abu Dabyje Rusija patvirtino savo reikalavimą Kyjivui išvesti ukrainiečių pajėgas iš Donbaso regiono šalies rytuose.
Maskvos pozicija yra žinoma, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palikti Donbaso teritoriją. Jos turi iš ten pasitraukti“, – pabrėžė D. Peskovas. Rusijai tai esą „labai svarbi sąlyga“. Kol šis reikalavimas nebus įgyvendintas, „beprasmiška tikėtis ilgalaikio susitarimo“.
Tai reiškia, kad Maskva laikosi maksimalių savo reikalavimų. Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, jau seniai reikalauja visiškos Donbaso regiono kontrolės. Kyjivas tai kategoriškai atmeta.
Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai penktadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) surengs derybas.
Vokietija reiškia abejonę Rusijos noru ieškoti kompromiso derybose JAE
Vokietija išreiškė abejones dėl to, ar Maskva bus linkusi į kompromisus karui Ukrainoje užbaigti per penktadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) rengiamas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV pasiuntinių derybas.
„Vis dar kyla didelių klausimų, kiek Rusija iš tikrųjų yra pasirengusi atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris.
Kiek anksčiau penktadienį Maskva pareiškė, jog vis dar reikalauja Kyjivo karių pasitraukimo iš Donbaso.
„Rusijos pozicija yra gerai žinoma dėl to, kad Ukraina, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palikti Donbaso teritoriją. Jos turi būti iš ten išvestos“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tai yra labai svarbi sąlyga“, – pridūrė jis.
Aukšto lygio delegacijos iš trijų šalių vyksta į Abu Dabį praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Davose, ir kelioms valandoms po to, kai JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai vakare Kremliuje susitiko su Vladimiru Putinu.
Trumpas pateikė pasiūlymą Zelenskiui, kaip užbaigti karą, skelbiama „Corriere della Sera“
Italų leidinys „Corriere della Sera“ atskleidė JAV ir Ukrainos lyderių derybų Davose detales. D. Trumpas pasiūlė V. Zelenskiui atiduoti likusią dalį Donbaso mainais už pinigus ir saugumo garantijas.
Davose D. Trumpas ir V. Zelenskis surengė valandos trukmės susitikimą, kurio metu buvo aptartas karo pabaigimo planas. Leidinio duomenimis, pagrindinis pasiūlymo punktas buvo galimas dalies Donecko srities, kurios Maskva dar nekontroliuoja, perdavimas Rusijai.
Mainais Ukrainai siūlomas 800 mlrd. JAV dolerių finansinis paketas atstatymui ir saugumo garantijos iš JAV ir Europos. Sprendimas laikomas itin rizikingu ir nepopuliariu Ukrainoje, o galutiniai susitarimai kol kas nėra pasiekti.
ISW: Putinas nori pasinaudoti Trumpo Taikos taryba JAV įšaldytam turtui susigrąžinti
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, bando pasinaudoti JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos taryba, kad gautų galimybę susigrąžinti įšaldytą turtą ir taip paskatinti šalies ekonomiką.
Pasak „Ukrinform“, apie tai savo ataskaitoje rašo Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).
Ataskaitoje pažymima, kad sausio 21 d. V. Putinas pareiškė, jog Rusija svarsto D. Trumpo pasiūlymą prisijungti prie Taikos tarybos ir galėtų sumokėti reikalaujamą 1 mlrd. dolerių įnašą iš JAV įšaldyto Rusijos turto. V. Putinas pridūrė, kad likęs JAV įšaldytas Rusijos turtas galėtų būti panaudotas atkurti „nuo kovų nukentėjusias teritorijas“ po to, kai bus sudarytas Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimas. Jis sakė, kad šį klausimą iškels per susitikimą su Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu – susitikimas įvyko sausio 22 d. vakare.
Analitikai daro prielaidą, kad V. Putinas greičiausiai turėjo omenyje ne Ukrainos kontroliuojamas, o Rusijos smūgių suniokotas ir jos pačios okupuotas teritorijas.
„Atrodo, kad V. Putinas bando susitarti dėl Rusijos turto atblokavimo ne tik D. Trumpo Taikos tarybai finansuoti, bet ir atstatyti teritorijoms, kurias Rusijos pajėgos sugriovė per savo surengtą plataus masto invaziją. Panaudojus įšaldytą Rusijos turtą rusų okupuotai Ukrainai atstatyti, lėšos būtų faktiškai grąžintos Rusijai ir kompensuotos išlaidos, kurias Rusija patyrė įsiverždama 2022 m.“, – teigiama ataskaitoje.
Finansuojant rusų okupuotos Ukrainos teritorijų atstatymą, šios lėšos grįžtų į Rusijos ekonomiką ir padėtų Rusijai toliau integruoti tų teritorijų ekonomiką, visuomenę ir infrastruktūrą į centrinę Rusijos sistemą, pažymėjo analitikai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį, sausio 22 d., Pasaulio ekonomikos forume Davose D. Trumpas paskelbė apie Taikos tarybos įkūrimą ir sakė, kad pasaulis tapo „turtingesnis, saugesnis ir daug ramesnis nei buvo prieš metus“.
D. Trumpas taip pat pakvietė Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną prisijungti prie Taikos tarybos.
Kremlius įvardijo pagrindinę sąlygą deryboms dėl karo pabaigos
Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palikti Donbaso teritoriją, kad karas būtų nutrauktas. Tai viena iš sąlygų pasirašyti taikos susitarimą, pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, rašo UNIAN.
Istorinis susitikimas Abu Dabyje: Ukraina, Rusija ir JAV jau pradėjo taikos derybas
Abu Dabyje prasidėjo trišalės Rusijos, JAV ir Ukrainos taikos derybos – manoma, kad jose dominuos vienas klausimas, rašo „Sky News“.
Zelenskis siunčia žinią ES: įvardijo, kokių veiksmų iš jos tikisi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Europos tikisi veiksmų, nukreiptų į kovą su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“, taip pat sankcijų stiprinimo, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
V. Zelenskis pažymėjo Europos pastangas remiant Ukrainą kovoje su Rusijos agresija, ypač 90 mlrd. eurų paskolos suteikimą.
„Tačiau tanklaiviai su rusiška nafta, pavyzdžiui, visus šiuos metus plaukiojo po Europą. Tiesa, vakar buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kai Prancūzija sustabdė tanklaivį. Bet iki tol jau buvo vienas ar du tokie atvejai, o vėliau juos paleisdavo. Reikia paspausti iki galo“, – pabrėžė jis.
Be to, pasak prezidento, būtina stiprinti sankcijas Rusijai, ypač ribojant galimybes jas apeiti.
V. Zelenskis pasakojo, kad, apeidama sankcijas, Rusija gauna iš Europos, JAV ir Taivano raketų ir dronų komponentų, kuriais vėliau atakuoja Ukrainą.
„Ir tai reikia sustabdyti. Kaip galima apie tai tiesiog kalbėti metų metus? Matote, mes šį klausimą keliame jau ne pirmus metus. Ir, deja, jis iki galo nespaudžiamas“, – pažymėjo jis.
Taip pat V. Zelenskis dar kartą pabrėžė būtinybę kurti bendras Europos ginkluotąsias pajėgas.
„Mes žengėme didelį žingsnį dėl koalicijos („Norinčiųjų koalicijos“) ir tai yra tai, ko norime, bet tai tik mažas žingsnis. Žinote, kaip pirmas vaiko žingsnis, o mums reikia suaugusių žingsnių į priekį“, – pridūrė jis.
Zelenskis įvardijo, koks pagrindinis klausimas bus sprendžiamas trišalėse derybose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donbaso klausimas bus aptariamas per Ukrainos, JAV ir Rusijos komandų derybas, kurios vyks šiandien ir rytoj Abu Dabyje, rašo „Ukrinform“.
Po Zelenskio kritikos – ES atsakas: „Veiksmai kalba garsiau už žodžius“
Sausio 22 d., kai ES lyderiai susirinko į neformalų susitikimą transatlantinių santykių klausimais, pasigirdo ir reakcijų į aštrią Volodymyro Zelenskio kalbą Davose.
Ukrainos diplomatė prakalbo apie istorinį lūžį: štai kaip pasikeitė šalių pozicija dėl Ukrainos narystės Aljanse
Šiuo metu prieš Ukrainos stojimą į NATO pasisako mažiausias skaičius Aljanso valstybių narių per visą istoriją. Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ pranešė Ukrainos misijos prie NATO vadovė Aliona Hetmančiuk.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 76 Rusijos bepiločius orlaivius iš 101
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 76 bepiločius orlaivius iš 101, kuriais Rusija atakavo šalį nuo sausio 22 d. vakaro, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.
Pranešime teigiama, kad sausio 23 d. naktį (nuo sausio 22 d. 20 val.) rusai iš Kursko, Oriolo, Šatalovo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Donecko (laikinai okupuota Ukrainos teritorija) paleido 101 smogiamąjį „Shahed“ tipo, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepilotį orlaivį. Pažymima, kad apie 60 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki penktadienio, sausio 23 d., 8 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 76 rusų bepiločius orlaivius.
12-oje vietų fiksuoti 19-os smogiamųjų bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai.
Masinė Rusijos ataka Ukrainoje: panaudojo daugiau nei 100 dronų
Rusijos okupantai dar kartą sudavė smūgį Ukrainai – yra sužeistųjų. Kaip pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanzha, vakare ir naktį priešas vėl atakavo sritį.
„Rusijos armija terorizavo Kryvyj Rihą ir rajoną, nukreipdama bepiločius orlaivius. Smūgių metu kilo gaisrai, apgadinta civilinė infrastruktūra“, – pareiškė jis.
Be to, po priešo ugnimi atsidūrė ir Synelnykivkos rajonas, kur rusai panaudojo bepiločius orlaivius.
„Nukentėjo du žmonės – 47 metų moteris ir 18 metų vaikinas. Sunaikintas privatus namas ir automobilis, dar vienas būstas apgadintas. Suniokotas ūkinis pastatas ir ūkininko ūkis“, – pabrėžė O. Hanzha.
Neramu buvo ir Nikopolio rajone. Ten agresorius apšaudė Nikopolį ir Myrivskos bendruomenę artilerija bei ugnies sistema „Grad“.
Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos atakavo Kupjansko rajono gyvenvietę bepiločiu orlaiviu, preliminariai – „Geran-2“ tipo.
„Apgadinti namai. Nukentėjo 49 metų vyras. Jam teikiama būtina medicinos pagalba“, – teigiama pranešime.
Kaip pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos, šią naktį rusai atakavo 101 smogiamuoju bepiločiu orlaiviu „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronais iš įvairių krypčių, rašo UNIAN.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 tūkst. 280 karių ir trijų tankų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 23 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 mln. 232 tūkst. 90 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 280 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 tūkst. 599 tankų (+3), 23 tūkst. 946 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 36 tūkst. 549 artilerijos sistemų (+33), 1 tūkst. 623 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 282 oro gynybos sistemų, 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 113 tūkst. 277 bepiločių orlaivių (+449), 4 tūkst. 190 kruizinių raketų, 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 75 tūkst. 556 automobilių ir degalų cisternų (+140) bei 4 tūkst. 50 specialiosios technikos vienetų (+1).
Plakatai už proukrainietiškus kovotojus kainavo laisvę: Rusijos teismas moksleivės nepasigailėjo
Rusijos teismas paliko galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę 17-metei moksleivei, kuri savo mokykloje iškabino už Ukrainą kovojančių rusų plakatus, pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaida.
Ukrainos dronų smūgis Rusijoje: užsiliepsnojo naftos sandėlis
Po Ukrainos drono atakos Rusijos mieste Penzoje kilo gaisras naftos sandėlyje, pranešė Penzos srities gubernatorius Olegas Melničenka.
JAV, Ukraina ir Rusija rinksis į derybas JAE
Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai penktadienį Jungtiniuose Arabų Ermyratuose (JAE) surengs saugumo derybas, po Maskvoje įvykusio JAV derybininkų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl JAV parengto plano karui Ukrainoje užbaigti pareiškė Kremlius.
JAV derybininkai Maskvoje susitiko su Putinu: štai kas buvo aptarta
Vyriausieji JAV derybininkai, įskaitant specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą, ketvirtadienio vakarą susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti JAV parengto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, Kyjivui paskelbus, kad susitarė dėl Vašingtojo pokario saugumo garantijų.
Trumpas: Zelenskis ir Putinas nori susitarti dėl karo pabaigos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsitikinęs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą dėl karo nutraukimo. Apie tai jis kalbėjo savo lėktuve, grįždamas iš Davoso.
Baltųjų rūmų vadovas pažymėjo, kad turėjo „daugybę pokalbių dėl Ukrainos“, nes „būtų gerai užbaigti šį karą“.
Jis taip pat paminėjo dabartines JAV atstovų derybas su V. Putinu Maskvoje, pridurdamas: „Pažiūrėsime, kas iš to išeis“.
JAV prezidentas kelis kartus sakė, kad su V. Zelenskiu turėjo „gerą susitikimą“ Davose, tačiau pastebėjo, jog ir anksčiau būta gerų susitikimų, po kurių nieko neįvyko.
Pasak D. Trumpo, Europa taip pat taps „susitarimo dalimi, jei jis bus pasiektas“.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad ir V. Zelenskis, ir V. Putinas „nori sudaryti susitarimą“, o Ukrainos prezidentas apie tai „ne kartą kalbėjo“ jų susitikimo metu.
„Jis pasakė, kad norėtų sudaryti susitarimą. Čia nelabai yra ką pridurti. Visi parametrai žinomi... tai aptariama jau šešis-septynis mėnesius. Jis atvyko ir pasakė, kad nori susitarti“, – sakė Amerikos lyderis.
Taip pat jis pasakojo, kad su V. Zelenskiu kalbėjosi apie dramatišką padėtį, kurioje atsidūrė Ukrainos žmonės, likę be elektros ir šilumos esant itin žemai temperatūrai.
„Nuostabu, ką jie daro, kad išgyventų. Taip gyventi neįmanoma“, – pakomentavo Baltųjų rūmų vadovas.
Kalbėdamas apie galimą trišalį susitikimą JAE, D. Trumpas pažymėjo: „Susitikti – visada gerai. Jei nesusitiksi, nieko nebus“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu kacapijoje toliau griežtina Telegram naudojimą: arčiau Šiaurės Korėjos.
Slava Ukraini, smert kacapam!
tiktok:_lumina_rose
cb: sunshine13_
feisbukas:kaina 1000 cb tokens(90eur)
Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos tęsis ir šeštadienį
Abu Dabyje penktadienio vakarą baigėsi pirmasis JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybų ratas, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Naujos diskusijos numatytos šeštadienį.
„Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta Rusijos karo užbaigimo parametrams ir tolesnei derybų proceso, kuriuo siekiama pažangos siekiant orios ir ilgalaikės taikos, logikai“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas.
„Papildomi susitikimai numatyti rytoj“, – pridūrė jis.