Ukrainos parlamentaras: kad išgyventų, Oleškų gyventojai priversti naudoti radiatorių vandenį
Rusijos okupuotuose Oleškuose padėtis jau daugiau kaip pusmetį yra katastrofiška, tačiau civiliai gyventojai negali išvykti iš miesto.
Apie tai laidoje „Ranok.LIVE“ papasakojo partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje Serhijus Kozyris, praneša naujienų portalas „Unian“.
Parlamentaras pažymėjo, kad keliai ir laukai aplink miestą yra užminuoti, todėl žmonės negali iš jo išvykti.
„Žmonės ten patys augina maistą – bulves ar ką nors kita, kad tiesiog išgyventų. Vandenį iš radiatorių jie leisdavo dar praėjusią žiemą“, – pasakojo jis.
Jis pabrėžė, kad miesto gyventojų evakuacijai trukdo Rusijos pajėgos. Pasak parlamentaro, jos naudoja civilius gyventojus kaip gyvąjį skydą ir nepaiso jokių susitarimų.
„Net prisidengdami maisto pristatymu okupantai gabena ginkluotę, kuri vėliau naudojama apšaudant neužimtą dešiniajame Dniepro krante esančią Chersono dalį“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, į šį procesą turėtų įsitraukti tarptautinės organizacijos, nes kalbama ne apie karinius veiksmus, o apie sveiką protą ir humaniškumą. „Žmonėms neleidžiama iš ten išvykti, jie naudojami kaip įkaitai“, – pabrėžė S. Kozyris.
Rusijos okupuotuose Oleškuose vis dar gyvena keli tūkstančiai žmonių. Įvairiais vertinimais, jų yra 2–4 tūkst., o kai kuriais vertinimais – iki 6 tūkstančių. Paskutinį kartą maisto produktai į miestą buvo pristatyti gegužės 26 dieną. Nuo tada parduotuvės nedirba. Mėginti išvykti iš miesto labai pavojinga – yra žinoma apie tragiškai pasibaigusius bandymus palikti Oleškus.
Humanitarinė padėtis okupuotame mieste nuolat blogėja. Su jame likusiais žmonėmis beveik neįmanoma susisiekti, nes Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių paslaugos ten praktiškai neveikia, nėra elektros, o generatoriams skirtų degalų pristatymas yra labai ribotas.
Rusijoje – neramus rytas: dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, sustabdyta oro uosto veikla
Rugsėjo 21-osios rytą Baškirijos sostinę Ufą atakavo bepiločiai orlaiviai. Pirminiais duomenimis, smūgis galėjo būti suduotas bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo infrastruktūrai.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 660 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 21 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 519 650 karių, iš kurių 1 660 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 361 priešo tanką (+5), 25 365 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 50 142 artilerijos sistemas (+75), 2 149 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 662 oro gynybos sistemas (+3), 442 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 712 antžeminių robotų sistemų (+17), 527 693 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 728), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 151 861 transporto priemonę ir kuro cisterną (+516), 4 729 specialiosios įrangos vienetus (+13).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Maskvai organizuojant Dūmos rinkimus Rygoje patikrinti 164 balsuoti vykę Rusijos piliečiai
Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad iki sekmadienio 14 val. prie Rusijos ambasados Rygoje, kur vyksta Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai, buvo patikrinti 164 balsuoti atvykę Rusijos piliečiai.
Ministras informavo, kad Valstybės policija ir Nacionalinė gvardija atlieka imigracijos patikras prie Rusijos ambasados, kurioje įrengta balsavimo apylinkė. Kiekvieno į ambasadą atvykstančio asmens dokumentai yra tikrinami. Kol kas jokių pažeidimų nenustatyta.
J. Dombrava pažymėjo, kad susidomėjimas Rusijos Valstybės Dūmos rinkimais Rygoje yra minimalus. Jis taip pat teigė, kad Rusijos ambasada į savo patalpas įleidžia tik po vieną lankytoją, taip dirbtinai formuodama nedidelę eilę prie pastato.
Latvija nepripažįsta Rusijos rengiamų vadinamųjų Valstybės Dūmos rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, Padniestrės regione Moldovoje bei Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, informavo Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pabrėžia, kad neteisėta Rusijos vykdoma laikinoji okupacija ir neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija, Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacija Sakartvele, taip pat savavališki bei neteisėti veiksmai Padniestrės regione Moldovoje prieštarauja tarptautinei teisei.
Vadinamieji Valstybės Dūmos rinkimai šiose teritorijose neturi jokio teisinio pagrindo, todėl Latvija jų nepripažįsta, jų laisvumą nuolat kritikuoja kitos Vakarų valstybės.
Latvija pasmerkė Rusijos sprendimą rengti vadinamuosius Valstybės Dūmos rinkimus Krymo pusiasalyje ir Sevastopolyje, Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono srityse, Padniestrės regione Moldovoje, taip pat Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Latvija dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo suverenitetui bei teritoriniam vientisumui jų tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose.
Maskvą atakavo rekordinis dronų skaičius, tačiau gyventojai įspėjimų nesulaukė: valdžia nenorėjo sutrikdyti rinkimų
Per rekordinę dronų ataką prieš Maskvą rugsėjo 20 dieną Rusijos valdžia sąmoningai neįspėjo gyventojų apie pavojų – nei sirenomis, nei SMS pranešimais. Analitikų vertinimu, priežastis – nenoras sutrukdyti rinkėjų aktyvumui per Valstybės Dūmos rinkimus.
Iš Lenkijos – rimtas įspėjimas Rusijai: „Būkite atsargūs“
Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė tiesiogiai įspėjęs Rusijos atstovus apie galimą atsaką agresijos atveju. Pasak jo, kalbėdamasis su rusais jis pabrėžė, kad NATO turi daugiau kovinių lėktuvų ir Aljansas atsakys tiek gynybiniais, tiek puolamaisiais veiksmais, rašo „RBC-Ukraina“.
Kremlius rengiasi masinei dronų gamybai: štai kur jie gali būti panaudoti
Rusija planuoja smarkiai padidinti anglies pluošto – pagrindinės medžiagos, naudojamos dronų kamikadzių korpusams gaminti – gamybą. Dėl to Kremlius kasmet galės pagaminti papildomai dešimtis tūkstančių smogiamųjų bepiločių orlaivių. Apie tai rašo „Politico“ , remdamasis leidinio gautais gamyklos „Alabuga-Volokno“ plėtros planais.
Zaporižioje – Rusijos smūgiai daugiabučiams: aiškėja naktinės atakos padariniai
Per naktinę Rusijos pajėgų ataką Zaporižioje nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki penkių. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė laikinai Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mychailas Semikinas, skelbia „Ukrinform“.
„Keturi žmonės buvo sužeisti per smūgį vienam iš daugiabučių. Dar vienas žmogus nukentėjo kitame daugiabutyje“, – rašė jis.
Pareigūnas patikslino, kad sužeisti trys vyrai ir dvi moterys.
„Visos tarnybos dirba įvykių vietose. Teikiame pagalbą žmonėms ir likviduojame smūgių padarinius“, – pažymėjo M. Semikinas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šią naktį Rusijos pajėgos Zaporižioje atakavo daugiabučius gyvenamuosius namus, prekybos centrą ir švietimo įstaigą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas kreipėsi į Zelenskį su prašymu: pasakė, kas jam kelia nerimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo kolegą Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Apie tai, remdamasis informuotu šaltiniu, praneša „Axios“,
Dieną prieš tai V. Zelenskis pranešė telefonu kalbėjęsis su D. Trumpu. Pokalbio metu lyderiai susitarė susitikti Niujorke.
Šaltinio teigimu, per pokalbį D. Trumpas esą paragino nutraukti Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Pokalbio metu ne kartą buvo paminėtas žodis „dyzelinas“, – sakė jis.
Anksčiau, rugsėjo 13 d. D. Trumpas paragino V. Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai, pareikšdamas, kad dėl šių atakų susidaro dyzelino trūkumas.
Kitą dieną jis pareiškė, kad Ukraina esą sutiko nebeatakuoti Rusijos energetikos objektų.
Savo ruožtu V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasiūlė partneriams siekti susitarimo su Rusija, kuris leistų sustabdyti gyvybiškai svarbios infrastruktūros naikinimą.