karu pobudis ir apskritai pasaulis aplinkui keiciasi, o konservatorius tai aprauda

chrestomatija

O tu ką,-įsivaizduoji, kad kariuomenė tai vaikų darželis, o savanoriai į karinę misiją, tai tiesiog darželinukų išvyką į pikniką? Atseit noriu piknike padalyvausiu, nusibos važiuoju namo? Ar tu kvailas ar apsimeti? Šlykštu nuo tokių tipelių.

jei jie savu noru važiavo,tai savu noru ir gryžo.nesuprantu kodėl juos atleido?

>>Beje, ar būtų galima paviešinti taip išsireiškusio kariuomenės vado pavardę?

Jei atmintis neapgauna, taip (arba labai panašiai) yra kalbėjęs Tutkus per kažkokį renginį žurnalistams Rukloje. Tik tada jis dar ne kariuomenės, o Lauko pajėgų vadas buvo.

Patoną tamsta neblogai cituoji, jis tikrai yra sakęs: "Jūsų užduotis ne mirti už savo tėvynę, o padaryti taip, kad anie šunsnukiai už savąją numirtų" :o)

Bėda ta, kad ne visada pavyksta padaryti taip, tad kartas nuo karto kariams tenka ir už savąją mirti :o( Ir kiekvienas karys turi būti tam moraliai pasiruošęs. Ir pripratinti prie šios minties savo artimuosius. Pas mus, deja, kaip rodo praktika, kai kas tam visiškai pasiruošę nebuvo.

Nors su kai kuo straipsnyje ir galima sutikti, bet pabaiga kelia nuostabą ir pasipiktinimą. Karių tikslas nėra "išeiti į priekį ir numirti" - visiškai atvirkščiai, tikslas yra kad priešai išeitų į priekį ir numirtų. Tą buvo sakęs dar JAV generolas Paton'as 1944 metais, gaila kad taip ir neįvardintas kaeiuomenės vadas šito nežinojo.
Beje, ar būtų galima paviešinti taip išsireiškusio kariuomenės vado pavardę?

o ka bendro turi priesaika tevynei ir samdinio darbas Afganistane?

Karas-baisus dalykas, geriau jo nebūtų, bet jei kartą davei priesaiką TĖVKYNEI nelaužyk juos.