REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų bepiločių orlaivių sistemos vystymui.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų bepiločių orlaivių sistemos vystymui.

REKLAMA

„Bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų“, – penktadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo Ž. Tomkus.

„Bepiločių sistemų vystymui yra naudojamos ne tik nacionalinės lėšos, bet ir JAV skiriama parama Baltijos valstybėms“, – pridūrė jis.

Tačiau viceministras akcentavo, kad Ukrainos karo pavyzdys rodo, jog kariuomenei yra reikalingi ne tik dronai.

„Reikia aiškiai suprasti, kad dronai neišgelbės nei Ukrainos, nei jeigu būtų agresija prieš Baltijos šalis. Dėl to yra sistemos, sistemos nuo manevrinių vienetų, kuriuos turime, artilerijos, oro gynybos elementų, įskaitant ir dronus, kurie palengvina tam tikrų užduočių vykdymą taktiniu lygiu ir tų sistemų integravimas“, – sakė Ž. Tomkus.

Savo ruožtu, posėdyje dalyvavęs Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis aiškino, kad Krašto apsaugos ministerija nepakankamai daro dėl bepiločių orlaivių sistemos plėtros, o būnant mūšio lauke dronai yra itin svarbūs.

REKLAMA
REKLAMA

„Nematau jokių perspektyvų kariauti neturint bepiločių orlaivių, tai kaip kariavimas neregio prieš turintįjį akis“, – sakė A. Kumpis. 

Ukrainoje kariaujantis savanoris kritikavo KAM, kad per dvejus karo metus jokia gynybos ir nacionalinio saugumo patirtis iš Ukrainos perimta nebuvo.

REKLAMA

„Per dvejus metus jokia patirtis nėra perimta ir nėra perėjimų, viskas yra kalbų lygyje. Ministerijai neįdomu“, – teigė A. Kumpis. 

Prie kritikos KAM prisidėjo ir Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė. Pasak jos, bendradarbiavimą tarp verslų ir kariuomenės bei KAM dar reikia tobulinti.

„Trūksta strateginio pristatymo pramonei, kur Lietuvos kariuomenė mato save ateityje ir kokia galėtų būti Lietuvoje esančių įmonių rolė. Bendravimą ir bendradarbiavimą su KAM reikia dar tobulinti“, – posėdyje teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Verslo atstovė kritikavo ir rugsėjo mėnesį KAM organizuotą „Dronų dienos“ renginį. Anot jos, verslams neaišku, pagal kokius kriterijus buvo kviečiami svečiai. 

„Kaip kviečiami ten buvo dalyviai, yra labai apaugę mistika. Mūsų asociacijos nariai, kurie kuria dronus, negalėjo patekti į renginį. Nelabai aišku, kam skirtas tas renginys“, – sakė E. Suslaivičiūtė.

Kasčiūnas: proveržis turi būti daromas kas mėnesį

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, su bepiločių orlaivių sistema vykstantys procesai turi būti daromi greitai ir tobulėti reikia kas mėnesį. 

„Laiko nėra, viskas turi būti daroma greitai. Reikia išeiti iš biurokratinių (rėmų – ELTA) ir proveržis Lietuvos orlaivių srityje turi būti daromas kas mėnesį“, – po posėdžio žurnalistams komentavo L. Kasčiūnas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad 2022 metų pabaigoje Lietuva įsigijo „Switchblade 600“ dronus, kurių gamintojas „AeroVironment“ patikino, kad įranga Lietuvą pasieks jau 2024 metais. 

Lietuvos įsigyjami „Switchblade 600“ yra itin tikslios optikos ilgojo nuotolio koviniai dronai, gali išlikti ore iki 40 minučių bei turi prieštankinę kovinę galvutę, leidžiančią sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Taip pat, šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų