Pasak kalbininko, 18 a. padažnėjo lietuvių pavardžių slavinimas: atsirado dauguma mūsų pavardžių su priesaga -auskas ir padaugėjo pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius. Bet ir šios pavardės yra ne Lenkijos, Baltarusijos ar kieno nors kito, o Lietuvos kultūros paveldas.
Užkoduotas prezidentės grožis?
Nors jau yra sukurta galimybė pasitikrinti savo pavardės reikšmę ir kilmę, tačiau išsamesni tyrimai gali parodyti daugiau nei manoma. K. Garšva pripažino, kad surinkti informaciją detalią informaciją užtrunka nemažai laiko. Tačiau faktai būna iš tiesų įdomūs.
„Iki 1940 metų 1021 Lietuvos šeima oficialiai turėjo Bùtkaus pavardę, o 459 – Butkẽvičiaus (bet apie pusę jų žmonės taip pat tebevadino Butkumis).
Tada 345 šeimos turėjo ir Brazáusko pavardę, 159 – Grybáusko, 41 – Karbáuskio, 24 – Adamkẽvičiaus, 7 – Adamkãvičiaus ir t. t.
Daugelio lietuvių pavardes atlietuvinti sutrukdė 1940 metų ir vėlesnės okupacijos, bet neteisinga skelbti, kad minėtos ir panašios į jas pavardės yra visai nelietuviškos. Rytų aukštaičiai jas net kirčiavo Grybaũskas, Karbaũskis ir panašiai.
Lietuvoje buvo dar keliolika pavardžių su šaknimi Gryb-: Grỹbas (149 šeimos, dalis taip pat vadinosi ir užrašytų Grybáuskais), Grỹbė, Grỹbinas, Grybà, Grybáitis, Grybūnas, Grybùtos, Gribùlis ir t. t. Pagal konkrečius grybų pavadinimus atsirado tik keli asmenvardžiai: Baravỹkas (56), Raudonikis (51) (šis asmenvardis pradžioje galėjo būti susietas ir su žmogaus raudonu, gražiu veidu)“, – pasakojo kalbininkas.
Netrūksta retų pavardžių ir reikšmių
Lietuviškus vardus, pavardžių priesagas ypač aktualu išlaikyti tiems asmenims, kurių pavardžių šaknys galbūt yra svetimos kilmės.Visgi, ar greitai gali atskirti, kieno pavardės reiškia drabužio kampą ir krepšį?
„Karbáusko, Karbáuskio asmenvardžiai gali būti susiję su tarmišku žodžiu, reiškiančiu „krepšys“ ar gretimų tautų tikriniais vardais. Žemaitijoje tarp Tauragės ir Šiaulių gyvenę žmonės, turėję pavardę su kamienu Karb-ausk-, buvo pasidaliję pusiau: vieni buvo užrašyti su asmenvardžio galūne -as (45 šeimos), kiti – su asmenvardžio galūne -is (41 šeima).
Pagal įpratimą to krašto žmonės pavardės galūnes gali painioti. Panašiai gali pasitaikyti ir su dabartinio Seimo pirmininko pavarde.
Anksčiau ją turėjo tik dvi šeimos (Kėdainių ir Šilalės rajonuose), o pavardės šaknis siejasi su asmenvardžiais Prañckus, Pranckėnas, Pranckáitis, Pranckẽvičiusi ir t.t.) ir Prañskus. Pavardė Pranckiẽtis sudaryta iš pavardės Prañckus su lietuviška priesaga -iẽtis ir kirčiuojama antrąja kirčiuote.
Reta (ją 1940 m. turėjo tik viena šeima Prienų rajone), bet neabejotinai lietuviška yra Skvernẽlio pavardė. Ji sietina su asmenvardžiu Skvernỹs (plg. skvernas „drabužio apatinis kampas; skiautė, lopas“) ir mažybine priesaga -ẽlis. Pavardė kirčiuojama antrąja kirčiuote.
Moters pavardės sudaromos prie tėvo (vyro) pavardės šaknies pridedant moteriškų pavardžių priesagas -aitė, -ytė, -(i)utė, -ienė.
Numetus ištekėjusių moterų priesagą ir palikus tik jos galūnę, atsisakoma tradicinės kultūros bei informacijos, sudaromas bereikalingas pretekstas pajuokai (esą nemokšiškai norima nuslėpti vedybinę padėtį, pavardė sutampa su latvių, slavų kalbų pavarde, lietuvių pravarde, kartais nesiskiria nuo vyro asmenvardžio)“, – atskleidė K. Garšva.
Kartais visuomenėje pajuokaujama, kad pavardė „atidaro daugiau durų“, šiuo atveju, dabartinių svarbiausių politikų pavardės yra priskiriamos retoms. Matyt, tai verčia ir lemia jų pačių ėjimą politikos kelyje. Regis, gailėtis turėtų tie, kurie nepasidomi savo pavardėmis. Kadangi yra įdomių ir netikėtų dalykų.
