Prieš dvejus metus Lietuvos kriminalistai, iš džiaugsmo trynę rankas, kad sutriuškino pačią galingiausią kada nors šalyje buvusią kontrabandininkų grupuotę, šiandien netveria pykčiu: sudėtingas nusikaltimų schemas sumąstę gaujos vadeivos perkasi... psichines ligas ir šaiposi iš pareigūnų.
Net pats policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis vienoje televizijos laidoje piktinosi, kad žmogus, sugebėjęs sukurti ir vadovauti stambiausiai tarptautinei kontrabandistų grupuotei Lietuvoje, pripažįstamas nepakaltinamu. Komisaras neįvardino to žmogaus pavardės, tačiau visa šalies spauda jau ne kartą rašė, kad tai vilnietis Marijanas Taraškevičius, pravarde Marekas (37 m.). Kad jis ir kiti visomis priemonėmis bando išsisukti irgi yra natūralu. Tabako, narkotikų kontrabanda besiverčiančios kriminalinės grupuotės „uždirba“ šimtamilijoninius pelnus ir tie pinigai ne tik investuojami į „verslą“, bet ir skiriami papirkti teisėsaugai bei politikams.
Šiuo metu narpliojamoje neregėto masto kontrabandos byloje naujuoju kontrabandos karaliumi įvardintas, su Dambrauskinių gauja (gaujos lyderis Jonas Dambrauskas už grotų laukia teismo verdikto dėl advokato Sergejaus Novikovo nužudymo) anksčiau sietas Marekas, sostinės policijai buvo žinomas jau daugelį metų. Jis ne kartą teistas už vagystes, narkotinių medžiagų platinimą bei kitus nusikaltimus.
2003-iųjų gruodį buvo pasikėsinta jį susprogdinti. Vidury baltos dienos sostinės Kalvarijų gatvėje sprogo užtaisas, pritvirtintas prie 2000 metų laidos visureigio „Mitsubishi Pajero“ dugno. Prie vairo sėdėjęs M. Taraškevičius buvo nestipriai sužalotas, o automobilis sprogimo metu nuniokotas nepataisomai.
Po metų, 2004-ųjų spalį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė kelis tarptautinio masto narkotikų prekeivių grupuotės narius: du čėčėnus, kazachą ir lietuvį. Vėliau buvo manoma, kad atvežti apie kilogramą heroino užsakė Marekas. Jis buvo sulaikytas, tačiau jau ir tada sugebėjo išsisukti nuo griežtos bausmės – pasitelkęs gudrius advokatus vyras tepelnė simbolinį atpildą ir toliau tęsė pelningą „verslą“.
Gaujos galva
M. Taraškevičiaus vadovaujama nusikalstama kontrabandininkų grupuote pareigūnai susidomėjo 2010 metais. Gavę duomenų apie įtartinų automobilių judėjimą per sieną ir atlikę kitus operatyvinius veiksmus, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai per kelis kartus sulaikė dešimtis vilkikų su cigarečių kontrabanda, tačiau perdaug neviešino sulaikę gabentojus, o pagrindinį dėmesį sutelkė ir kaupė informaciją apie pagrindinius kontrabandos organizatorius bei jų bendrininkus.
Pareigūnų turimais duomenimis, būtent M. Taraškevičius tvarkė visus kontrabandos reikalus. Tą patvirtino liudytojai, tame tarpe ir Latvijos pilietis Romanas Šnipkis (latviui dėl svarbių duomenų pateikimo apie organizuotos grupuotės veiklą yra skirta valstybės apsauga). Bendradarbiauti su pareigūnais sutikęs R. Šnipkis buvo neblogas M. Taraškevičiaus pažįstamas, dažnai viešėdavęs prabangiuose jo namuose.
Beje, vyras tyrėjams pateikė informacijos ne tik apie gaujos darbelius ir pasiskirstymą pareigomis. Tai jį sekdami pareigūnai sužinojo apie sostinės advokatą, artimai bendravusį su šiuo metu korupcija įtariamu dabar jau buvusiu Vilniaus apygardos teismo teisėju Ryšardu Skirtunu.
Nustebino mastai
2011 metų lapkričio pabaigoje pareigūnai jau buvo pasirengę specialiai operacijai – sulaikant įtariamus kontrabandos organizatorius buvo pasitelkti ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Tądien vienu metu Vilniaus apskrityje buvo atlikta virš 50 kratų, o jų metu buvo rasta narkotinių medžiagų, didžiuliai grynųjų pinigų kiekiai, sprogmenys, ginklai ir nemažai, kaip įtariama, pavogtų daiktų.
Šios operacijos metu buvo sulaikyti 25 asmenys, tačiau vėliau įtariamųjų ratas prasiplėtė iki 60-ies. Didelė dalis jų buvo suimti.
Pareigūnai iki šiol tvirtina, jog garsiojo kontrabandininko Viliaus Karaliaus grupuotė nė iš tolo neprilygo M. Taraškevičiaus vadovaujamai gaujai. Pastaroji buvo įvardinta kaip viena pavojingiausių, didžiausią žalą valstybės biudžetui padariusių organizuotų struktūrų. Vien jų kontrabanda atgabentų cigarečių vertė buvo skaičiuojama dešimtimis milijonų litų.
Tuo metu Lietuvoje buvo sulaikyta 19 vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis (vertė – apie 23 mln. Lt.) iš Rusijos ir Baltarusijos, o Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – dar 12 krovinių (vertė – apie 10 mln. Lt.).
Gaujos „smegenys“
Pats M. Taraškevičius sulaikymo metu buvo užkluptas savo visureigyje, o jo rankinėje aptikta maždaug ketvirtis milijono litų įvairia valiuta. Įtariamasis pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kam jis panaudos šiuos pinigus, tad pareigūnai juokavo, jog tai, ko gero, tik kišenpinigiai...
Pareigūnai turi duomenų, kad M. Taraškevičiaus vadovaujamos grupuotės vyrai dideles pinigų sumas plovė per legalias kai kurių savo tolimų giminaičių ar bičiulių bendroves. Aišku, jog kontrabandininkams talkino muitinės bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Beje, daugelis šios nusikalstamos grupuotės narių – tikri intelektualai, puikiai išmanantys teisinius dalykus, yra dirbę policininkais, studijuojantys teisę, turintys aukštas pareigas užimančių draugų ir pan.
Pvz., gaujos „smegenimis“ laikomas Vincentas Mačiulaitis, pravarde Vincukas maždaug iki 1997-ųjų dirbo Vilniaus 6-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos operatyviniu darbuotoju. Būtent jis pagarsėjo ryšiais su teisėsaugininkais, kurie padėdavo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančių areštų ne vienam gaujos nariui. Užtat šis nusikalstamas susivienijimas kai kuriuose sluoksniuose vadinamas „Mentų brigada“.
Sutiko bendradarbiauti
Atrodo, pareigūnai atliko milžinišką darbą ir nusikaltėliai turėtų gauti, ko nusipelnė. Deja. Pastarieji kriminalistų ir prokurorų triūsą bando paversti niekais. Ir tam metami didžiuliai iš kontrabandos gauti pinigai.
Tiesa, pilkasis gaujos kardinolas Vincukas, kaip buvęs operatyvininkas, greitai suvokė, kad išvengti atsakomybės galima prisipažinus dėl inkriminuojamų nusikaltimų bei pradėjus bendradarbiauti su tyrėjais. Tą jis ir padarė: išklojo viską apie gaujai padėjusius pareigūnus bei krovinius per sieną gabenusius vairuotojus. Tačiau „Akistatos“ žiniomis, tai tebuvo smulkios žuveles: žemo rango muitininkai, praleidę vilkikus su kontrabanda bei eiliniai vairuotojai, kartais net nežinoję, ką veža.
Su pareigūnais yra sutikę bendrauti ir daugiau gaujos narių. Kai kurie jų mėgaujasi laisve, kai kuriems jų yra skirta valstybės apsauga.
Nesveikas milijonierius
Na, o Marekas ėmėsi kitokios taktikos. Uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių jis, panašiai kaip ir Henrikas Daktaras, ėmė skųstis prastomis laikymo sąlygomis ir neva neaišku nuo ko kylančia depresija. M. Taraškevičius pasiekė, kad jam būtų paskirta psichiatrinė ekspertizė, o ekspertai jį pripažino… nepakaltinamu!
„Toji išvada sukėlė abejonių, kadangi byloje turimais duomenimis, įtariamasis į įkalinimo įstaigą buvo pristatytas sveikas, be to, tyrimo metu esame gavę duomenų, kad įtariamasis sąmoningai simuliuoja psichikos sutrikimą. Taip pat byloje yra duomenų, kad įtariamasis, su teisėsaugos pareigūnais elgdavosi sąmoningai, kalbėdavo bylos klausimais“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas, apskundęs ekspertizės išvadas teismui.
Panašu, kad Marekas buvo rimtai ruošiamas simuliuoti psichinę ligą. Kitą vertus, įtariama, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) sudaryta komisija, padariusi išvadą, kad įtariamasis M. Taraškevičius yra nepakaltinamas, galimai galėjusi būti papirkta. Šioje istorijoje minimos dvi pavardės. Tai VTPT direktoriaus Konstantino Daškevičiaus ir jo pavaduotojos Jelenos Marcinkevičienės. Būtent pastarosios vadovaujama komisija tyrė M. Taraškevičių ir pripažino jį ligoniu.
Negeros mintys dėl tokio verdikto kirba todėl, kad J. Marcinkevičienė jau daugiau nei 10 metų gyvena viename name su savo viršininku Konstantinu Daškevičiumi. Vieša paslaptis ir tai, kad jie kartu vyksta ir į itin brangiai kainuojančias keliones į egzotiškas šalis. Be to, J. Marcinkevičienės sūnus Tomas yra geras M. Taraškevičiaus draugas. Prokuroras G. Norkūnas patvirtino, jog byloje yra duomenų apie tai, kad M. Taraškevičius palaikė ryšius „su asmeniu, kuris yra vieno iš ekspertizę atlikusių ekspertų šeimos narys“.
Kalbama, kad M. Taraškevičiaus psichiatrinės ekspertizės, kad jis neva nepakaltinamas, galima kaina – pusė milijono litų.
Nauja ekspertizė
Kaip minėjome, prokurorai ekspertizės išvadas apskundė teismui ir pasiekė, kad būtų skirta pakartotinė ekspertizė, todėl M. Taraškevičiaus psichika bus tiriama dar kartą. Šį kartą paskirta stacionari ekspertizė ir Marekas bus paguldytas į Utenos ekspertinį skyrių, kur turėtų būti stebimas apie mėnesį. Šiuo metu komisija įtariamąjį yra išsiuntusi į Rokiškio psichiatrijos ligoninę – čia Marekas neva gydomas nuo depresijos. Viena smulkmena – ekspertų komisiją irgi sudarė tas pats K. Daškevičius.
Iškilus į viešumą VTPT direktoriaus ir jo pavaduotojos santykiams, situacija ėmė domėtis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) bei Sveikatos apsaugos ministerija. Jau dabar spėjama, kad per 10 metų galėjo būti atlikta ne viena įtarimų kelianti psichiatrinė ekspertizė.
Kaip „Akistatą“ informavo Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė, K. Daškevičius yra parašęs prašymą iš darbo išeiti savo noru. Manoma, jog tai susiję su abejotina teismo medicinos ekspertų išvada, kuria Marekas buvo pripažintas nepakaltinamu.
O VTEK šiuo metu atlieka tyrimą „dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovo Konstantino Daškevičiaus elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms“.
Kliuvo ir anksčiau
„Akistata“ pastebėjo, jog VTPT direktoriaus K. Daškevičiaus pavardė jau ne kartą mirgėjo gana rezonansinėse bylose. Tai jis po Drąsiaus Kedžio mestų kaltinimų tvirkinus jo dukterį, viešai pareiškė, kad „mergaitė nelinkusi meluoti“. Specialistai šį eksperto teiginį vadina neprofesionaliu, nes „nelinkusi meluoti“ ir „nemeluoja“ – skirtingos sąvokos. „Taip teigdamas jis, matyt, norėjo pasilikti galimybę savo žodžius paaiškinti kitaip – taip, kaip palankiau, jei padėtis vėliau keistųsi“, – sakė „Akistatai“ nenorėjęs būti įvardintas ekspertas.
Beje, šis ponas figūravo ir 2008 metais sostinėje, „Amatininkų užeigoje“ į virėją šaudžiusio buvusio Algirdo Brazausko apsaugininko Jono P. byloje. Tuomet K. Daškevičiaus vadovaujamos tarnybos ekspertų išvada buvo palanki šauliui – jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Girdi, „žmogui išsivystė trumpalaikis momentas nepakaltinamumo dėl patologinio girtumo“ citavo tuomet ekspertų išvadas Jono P. gynėjai. Ir nors prokurorai išsireikalavo pakartotinės ekspertizės, ar buvęs apsaugininkas neapsimetinėja, liko prie suskilusios geldos. Ir antroji ekspertų komisija padarė tokią pačią išvadą. Taigi, dėl šūvių kavinėje prokurorai Jonui P. iškeltą bylą turėjo nutraukti – mat vyras buvo „nepakaltinamas, nes trumpalaikės psichozės metu jam išsivystė patologinis girtumas“. Keista, kad kasmet sveikatą turėjusiam tikrintis Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui iki tol nebuvo nustatyta, jog gali išsivystyti tokia išskirtinė būsena, kuomet pavartojus alkoholio žmogus tampa neprognozuojamas.
TIK FAKTAI:
Depresijos neva kamuojamas Marekas gyveno Vilniuje kelių milijonų vertės prabangiame name.
Turtas registruotas jo uošvės vardu.
Kitoje gatvės pusėje – ir M. Taraškevičiaus gaujos „smegenų centro“ Vincento Mačiulaičio kotedžas. Jo vertė taip tap ne ką mažesnė.
Tačiau tai – tik nedidelė dalis jų realiai valdomo turto.
M. Taraškevičius pagarsėjęs kaip itin prabangių automobilių mėgėjas. Dažniausiai važinėjo tokiais šimtus tūkstančių litų kainuojančiais automobiliais kaip „Porsche Cayenne Magnum“ ir BMW X6.
Abu M. Taraškevičiaus automobiliai buvo išskirtinai patobulinti.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
