Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Pritariu visiškai. Mano vaikai jau paaugo ir visi buvo supami ant rankų tiek kiek norėjo, tik pirmą auginau neimdama ant rankų, dabar matau skirtumą ir aš labai gailiuosi. Ačiū Dievui, kad įsiklausiau į kitokius patarimus, savo mamos ir vidinį balsą, dabar labai džiaugiuosi, kad nesilaikiau tų taisyklių.
Dievulėliau, su tokiais patarimais labai saugokitės, kaip tik vaikas, o ypač kūdikis TURI, PRIVALO būti labai daug nešiojamas, nereikia jo atpratinti - išeina iš glėbio pats kai jaučiasi saugus. Tokio dalyko kaip palikimas verkiančio vaiko tai jau nesiskaitymas su jautria gyvybe. Kūdikis TURI, PRIVALO būti šalia, jis turi jausti mamą tada, kai jos jam reikia - VISUOMET.
Aš kvaila buvau kad pirmą savo vaiką auginau su visais tais kvailais patarimais, kad nepriprastu, kad atprastu ir t.t. ir to labai gailiuosi. Dabar turiu antra kudiki ir visas noras duoti tiek saves kiek jis paprasys, ypač pirmus jo gyvenimo metus. Linkiu to visoms mamoms, mažiau kreipti į aplinkinių šnekas ir patarimus, daugiau įsiklausyti į savo vidinį Gamtos/Dievo padiktuotą balsą, kaip elgtis su savo mažyliu :)
@Marija Pritariu, saugokitės nuo tokių patarimų. Kiek glausite prie savęs kūdikystėje, tiek sutarsite paauglystėje, dabar aš tai patiriu. Ačiū Dievui, kad nepaisiau tokių patarimų. Pirmą vaiką taip pat auginau per atstumą ir aš taip pat gailiuosi. Kitus ne, tik ant rankų, tiek kiek norėjo, dabar matau skirtumą. Labai įsiminė tetos pasakymas: atskirsi vaiką nuo savęs kūdikystėje, senatvę praleisi prieglaudoje.

Skaitomiausios naujienos




Į viršų