Marie Curie labdaros organizacijos tyrimas parodė, kad neretai yra vengiama kalbėti apie mirusį artimąjį, nes manoma, kad tai kitiems sukels nepatogumų.
Vis tik kai slopiname gedulą ir nutildome savo jausmus, negalime jų tinkamai apdoroti. Tai gali sukelti nemigą, galvos skausmus, nerimą ir socialinę izoliaciją. Vis dėlto pradėti pokalbį apie jautrius jausmus dažnai būna sudėtinga.
„Norėdami kalbėti apie gedulą, pirmiausia turime suprasti, kas tai yra ir kaip jis mus veikia, ypač jei jam neskiriame laiko ir dėmesio“, – sako Lianna Champ, gedulo ir laidotuvių priežiūros ekspertė.
Dalijamės su jumis keliais jos patarimais, rašoma thesun.co.uk.
1. Atminkite, kad gedėti – normalu
Gedulas yra natūrali reakcija į mylimo žmogaus ar bet kokios mums svarbios netekties patyrimą.
Liūdime ne tik po artimo žmogaus mirties – mus gali sukrėsti santykių nutrūkimas, skyrybos, darbo praradimas ar sveikatos pokyčiai.
Išreikšdami savo liūdesį, nerimą ir baimes, mes pradedame sveikimo procesą ir mažiname izoliacijos bei nevilties jausmą.
2. Išlaisvinkite savo vidinį vaiką
Vaikystėje natūraliai reiškiame emocijas – džiaugsmą, liūdesį, nusivylimą. Vėliau išmokstame, kad „nereikia apsunkinti kitų“, ypač jei mus vaikystėje buvo bandyta nuraminti saldainiais, žaislais ar raginimais „būti suaugusiu“.
Tai siunčia klaidingą žinutę, kad mūsų jausmai nėra svarbūs. Suaugę dėl to kartais nejaukiai priimame savo pačių skausmą. Slaptas raktas į tai – išmokti vėl kalbėti apie tai, ką jaučiame.
3. Kaip kalbėtis apie sudėtingus jausmus?
Susitaikykite su tuo, ką jaučiate. Nevertinkite savo emocijų. Pripažinkite jas ir pabandykite rasti žodžius joms apibūdinti. Toks mintyse esančio chaoso įvardijimas dažnai padeda.
Pasirinkite patikimą žmogų. Tai gali būti draugas, partneris, tėvas ar terapeutas – svarbiausia, kad jis klausys, o ne bandys „pataisyti“ jūsų jausmus. Žalinga, kai kas nors bando jus nuraminti prieš jums išsakant, ką išgyvenate.
Nustatykite pagrindines taisykles. Paaiškinkite kitam, ko jums reikia: norite, kad žmogus klausytųsi ir nedalintų patarimų. Jei norėsite apkabinimo – pasakykite ir tai.
Pasirinkite tinkamą vietą. Pokalbis vaikščiojant arba automobilyje gali būti lengvesnis nei sėdint akis į akį. Tai sumažina spaudimą ir padeda atsipalaiduoti.
Leiskite žodžiams lietis. Sielvarto kalba nebūtinai turi būti tobula ar nuosekli. Kartais ji tiesiog tokia, kokia yra, ir tai normalu.
4. Atsilyginkite kitiems gerumu
Dažniausiai jaučiame, kad mums palengvėjo, kai atsiveriame kitiems. Pasidaliję savo jausmais, mes taip pat tampame geresniais klausytojais kitiems.
Sukurkite erdvę, kurioje žmonės gali pasidalinti skausmu. Jei turite vaikų, parodykite jiems, kad visi jausmai yra svarbūs.
5. Priimkite fizines reakcijas
Kalbant apie skaudžius įvykius, kūnas gali reaguoti taip, lyg trauma kartotųsi: gali imti trūkti žodžių, norėtis verkti, skaudėti gerklę. Tai ženklas, kad emocijos nori būti išreikštos.
Slopindami jas, tik dar labiau apsunkiname gebėjimą atsiverti.
6. Niekada neatsiprašykite už savo jausmus
Pasakyti, kad jums sunku, nėra silpnumas. Mes juk neatsiprašome už juoką – tad neturėtume atsiprašyti ir už liūdesį. Abi emocijos yra žmogiškos ir vienodai svarbios.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
