„Dauguma žmonių dirbdami vengs tiesioginių kontaktų, nes jaus, kad dirba idiotams ir su idiotais“. Tai tik vienas iš galimų verslo 2016 metais bruožų, kuriuos savo skaitytojams pristatė JAV verslo žurnalas „Fast Company“.
Pranašų savam krašte nebūna, bet žurnalas „Fast Company“ (www.fastcompany.com), pasišovęs nubrėžti savo skaitytojams verslo 2016 metais kontūrus, paprašė pagalbos tų žmonių, į kurių mintis verta įsiklausyti – ir ne tik Amerikoje.
Tarp jų – buvęs „Intel“ verslo plėtros viceprezidentas Avramas Millleris, „Saatchi & Saatchi” vykdomasis direktorius Kevinas Robertsas, viena iš „Palm Computing“ steigėjų Donna Dubinsky, dizaino kompanijos „Ideo“ prezidentas Timas Brownas, „Whole Foods market“ bendrovės valdybos pirmininkas Johnas Mackey ir kiti žurnalo kalbinti pašnekovai, kurių nuomonė redakcijai atrodo labai svarbi.
Apibendrinus pašnekovų įžvalgas ir pačios redakcijos modeliuojamus netolimos verslo ateities bruožus, paaiškėjo viena tendencija, kurią lakoniškai galima būtų suformuluoti taip: globalizaciją pakeis „kaimietizacija“.
Valdžia priklausys liaudžiai
Šiuo metu versle vyksta jėgų persiskirstymas, kurio padarinius išvysime po 10 metų. Internetas pasaulį daro skaidresnį, konkurenciją – nuožmesnę, o verslą – geresnį. Bet kokia bendrovės ar jos vadovų klaida praktiškai akimirksniu tampa žinoma visuomenei – žmonės apie tai parašys internetiniuose dienoraščiuose, aptars visus trūkumus, ir pasakys viską, ką apie tai galvoja.
O bendrovės bus priverstos į jų nuomonę reaguoti. Iš tikrųjų tuo, kad verslas būtų sąžiningas ir atsakingas, yra suinteresuoti visi – ir vartotojai, ir darbuotojai, ir savininkai. Visi jie nori, kad kompanijos būtų kuriamos ne tik dėl pinigų, bet ir kurtų naudą visuomenei. Tuo labiau kad pelno siekimas ir socialinė atsakomybė nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai.
Vartotojai anksčiau ar vėliau supras, kokią jėgą jie turi. Jie suvoks turį teisę pateikinėti klausimus ir operatyviai gauti atsakymus į juos ne tik internete, bet ir realiame gyvenime. Tad ilgainiui jie tikėsis greito reagavimo į savo pageidavimus ar reikalavimus iš visų be išimties organizacijų.
Globalizacija pavirs „kaimietizacija“
Atsiras daugybė nedidelių kompanijų, susitelkusių į specifinius vartotojų poreikius. Kiti rinkos dalyviai patikės jiems dalį savo verslo funkcijų, nes tai bus naudinga visais požiūriais.
Praktiškai nebeliks norinčių dirbti stambiose korporacijose, nes jos nebeturės ką pasiūlyti savo darbuotojams. Korporacijos negalės garantuoti nei stabilumo, nei užtikrinti saugumo jausmo, nei pasiūlyti kokių nors didesnių privalumų. Ateina laiko ir erdvės pabaigos laikai. Idėjos dirba 24 valandas per parą, ir nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje jūs esate. Jūs galite neišeidami iš savo namų dirbti kam nors, kuris yra kitame pasaulio pakrašty.
Biurų pastatai gali pavirsti įprastais gyvenamaisiais namais ar, galimas daiktas, galės būti nuomojami lygiai taip pat, kaip ir viešbučių numeriai. Tačiau būtų neteisinga vadinti tokius procesus globalizacijos padariniais, veikiau atvirkščiai. Viskas mažėja ir tam tikra prasme tampa labiau asmeniška. A. Milleris tokį reiškinį vadina „kaimietizacija“ (villagization) – pasak jo, tai tam tikras kaimietiškas gyvenimo būdas nauju civilizacijos lygmeniu.
Kadangi nauja karta kels didesnius reikalavimus produktų ir paslaugų kokybei, tai gali iš esmės pakeisti žemės ūkio sektorių. Dominuojančią padėtį jame užims ne gamintojų konglomeratai, o palyginti nedideli ūkiai, galintys tiekti rinkai šviežius ir ekologiškai švarius produktus.
Talentus pardavinės aukcionuose
Nuolat vartotojų dėmesio taikiklyje esančios kompanijos teks dėti daug pastangų, kad galėtų pasikviesti pas save ir išlaikyti geriausius žmones. Talento kaina nuolat augs.
Žmonės ieškos ir atras naujų būdų savo žinioms ir sugebėjimams pardavinėti. Galbūt ateityje pasirodys koks nors „eBay“ aukciono variantas, kuriame talentingi žmonės galės ieškoti savo gabumų pirkėjų visame pasaulyje kiaurą parą.
Vidurinioji vadovų grandis išnyks
Struktūros, kuriose prie vairo stovi išrinktieji, viduryje – milijonai, o apačioje – nedaug vykdytojų, išnyks. Jas pakeis organizacijos, kurių priešakyje bus daug strategiškai mąstančių žmonių, o apačioje – daug įvairiuose rinkos segmentuose strategiją įgyvendinančių vykdytojų. Viduriniosios vadovų grandies nebeliks.
Talkon ateis dirbtinis protas
Dabartinius kompiuterius pakeis nauja technikos karta, pasižyminti dirbtiniu protu. Būsimos kartos kompiuteriai veiks taip pat, kaip ir žmogaus smegenys. Mūsų smegenys naudoja atmintį, tai yra visa tai, ką mes kada nors esame išmokę, siekdamos sukurti pasaulio modelį ir numatyti galimus įvykius ateityje. Net ir mažas vaikas gali identifikuoti šunį, nors niekada jo anksčiau nebuvo matęs. Naujos kartos kompiuteris, kurio atmintyje bus įvesta daug „šunų“ atvaizdų ir apibūdinimų, taip pat išmoks atpažinti realius „šunis“, tai yra taps „protaujančiu“. Tokios „mąstančios mašinos“ gali padaryti perversmą daugelyje gyvenimo sričių.
Pagrindine komunikacijos priemone taps ekranas
Ateityje svarbiausiu kompanijų ir vartotojų komunikacijos kanalu taps ekranas. Ne tik televizijos, bet ir mobiliųjų įrenginių, kompiuterių, skaitmeninių reklamų miestų gatvėse. Tačiau nė vienas įvairių ekranų šeimos narys nenustelbs kito, o reklaminiai klipai bus gaminami atsižvelgus į specifinę padėtį. Pažadas, kurį prekės ženklas duoda vartotojams, nepasikeis, bus tik kitas kontekstas ir pranešimo pristatymo būdas.
Sėkmės susilauks tos kompanijos, kurioms pavyks sužadinti vartotojų emocijas, tos, kurios pagarsės kaip įdomių, intriguojančių istorijų pasakotojos. Ši tendencija pastebima jau dabar – dažnas MP3 grotuvas sugeba tą patį, kaip ir „iPod“, tačiau pastarasis pasižymi stipria emocine „aura“. Jam pavyko „pakabinti“ vartotoją, todėl niekas nekreipia dėmesio į „iPod“ trūkumus.
