Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Saule,
Festivalis vyksta vieną kart metuose, žmonėms reikia nuolatinio kultūros šaltinio, kuriame burtųsi bendruomenė, galėtų patys tvarkytis, planuotis.
Turizmas yra iliuzija. Globalizacijos propaganda. Vien su turizmu kaimas neišliks. Atsigaukite žmonės, parduodate Lietuvą. Šitiek kovota, šitiek kraujo pralieta. Ir viskas žlunga mūsų akyse!!
Atsikvošėkite! Pabuskite, kas Jūs? Lietuviai ar ES padų laižytojai. Galvokit savo galva. Po galais, mąstykit savo galva. Viskas padaroma nesunkiai, tik tam reikia daugumai žmonių darniai dirbti vienas su kitu. MUMS REIKIA MŪSŲ SEIMO! Neparsidavusio. Tautiško SEIMO!
Labai tikiu Rolandu Paulausku. Jo ryžtas uždega nenuleisti rankų ir žiūrėti pozityviai ir matyti išeitis iš šitos peklos.
Laikykitės broliai ir sesės! Kelkime LIETUVĄ!
Festivalis vyksta vieną kart metuose, žmonėms reikia nuolatinio kultūros šaltinio, kuriame burtųsi bendruomenė, galėtų patys tvarkytis, planuotis.
Turizmas yra iliuzija. Globalizacijos propaganda. Vien su turizmu kaimas neišliks. Atsigaukite žmonės, parduodate Lietuvą. Šitiek kovota, šitiek kraujo pralieta. Ir viskas žlunga mūsų akyse!!
Atsikvošėkite! Pabuskite, kas Jūs? Lietuviai ar ES padų laižytojai. Galvokit savo galva. Po galais, mąstykit savo galva. Viskas padaroma nesunkiai, tik tam reikia daugumai žmonių darniai dirbti vienas su kitu. MUMS REIKIA MŪSŲ SEIMO! Neparsidavusio. Tautiško SEIMO!
Labai tikiu Rolandu Paulausku. Jo ryžtas uždega nenuleisti rankų ir žiūrėti pozityviai ir matyti išeitis iš šitos peklos.
Laikykitės broliai ir sesės! Kelkime LIETUVĄ!
Kad šietie ponai susėdę patys neįvardino konkrečių pavyzdžių, kas galėtų išgelbėti Lietuvos kaimą, bet nėra daroma. Juk infrastruktūra ir net tas pats švietimas tam tikra prasme eina "iš paskos" kaimo pokyčiams, o ne juos lemia - kas iš to, jei visi kaimai stovės pilni pašto skyrių, gausiai lankomi autobusų, apstatyti mokyklomis ir kultūros namais, jei niekas nesiųs laiškų, transportas važinės tuščias, lygiai taip pat mokyklos ir koncertų salės.
Jaunimas išvažiuoja siekti mokslų - universiteto kiekvienam kaime tikrai nepastatysi. Baigęs universitetą ūkininku ko gero irgi nebūsi ir į sodžių negrįši. Įgijęs profesinį amatą - norėsi dirbti ten, kur yra tavo dirbinių pirkėjai, tad tuščiame kaimo miestelyje irgi nesėdėsi.
ES programos, ne tik Lietuvoje, bet visoje ES tesugeba "kompensuoti" nuostolingą žemdirbystę - tai yra ES daugiausia lėšų suryjanti sritis. Dabar ūkininkai gauna lėšas už tai, kad nebuvo derliaus, kad niekas nesupirko, kad nustojo auginti ir t.t. Tokiu gaivinimu kaimo tikrai neatgaivinsi. O ir istorinės kloties dirbtinai nepakeisi.
Būtų įdomiau pažiūrėtį į tą patį kaimą ne iš "bėdavojimo" pusės, kaip šie ponai, bet patyrinėti naujas galimybes. Kaimo turizmas - nauja sfera, bet sėkmingai plėtojama (nors tai viso kaimo neišgelbės, o ir pagrindiniu išgyvenimo šaltiniu sodybų šeimininkams ko gero netaps).
Kartu atsiranda "vasarnamių" kaimas - vietoje ištuštėjusių senyvų sodybų dygsta naujos ir renovuotos sodybos savaitgaliams, kurių šeimininkai gyvena mieste, bet mielai leidžia laisvas dienas (ir pinigus) savo "kampeliui". Visai neseniai praūžė toks sodybų pirkimo vajus, kad dabar arčiau miestų esančiose gražiausiose vietovėse trūksta laisvų sklypų, arba šie labai brangūs.
Galima rasti pavienių, bet jaunų ūkininkų, susiradusių savo nišą ir plėtojančių žemės ūkio verslą (juk tai nebūtinai turi būti danų ferma, yra ir lietuvių, kurie jei ne kviečius, tai ima auginti rapsus ar stručius - tai, ką sugeba pelningai parduoti).
Aš labiau kalbėčiau ne apie tai, kad Lietuvos kaimas nyksta, bet apie tai, kad jis tiesiog keičiasi. Kadaise kaime išsaugota kultūra dabar į kaimą sugrįžta iš miestų (pvz. sutartinės - kaime jos išnyko, bet išliko ir vėl tapo pupuliarios miestiečių mokslininkų ir kultūros žmonių dėka). Kadaise savo sodyboj visą laiką gyvenę ir dirbę žmonės vis daugiau ima dirbti miestuose ir drąsiai važiuoti 50, net 100 km kasdien į darbą ir atgal (kaip ir Europoj). Mokyklos uždaromos, bet vaikus rankioja ir į artimiausius miestus vežioja autobusiukai (kaip Europoj). Kaimo kultūros namai užsidaro, bet į netoliese restauruotą dvarą, kur vyksta klasikinės muzikos festivalis, suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos.
Kaip pavyzdys - neseniai aplankytas brangiai restauruotas dvaras Šešuolėliuose. Ten buvo pilna žmonių, atvykusių klausytis gitaros virtuozų. Kaip manote, kiek iš jų buvo iš pačių Šešuolėlių? Ir net jei valstybė tą dvarą būtų renovavusi už savo pinigus ir padariusi pasaulinių virtozų koncertą nemokamą, jame vis tiek nebūtų susirinkę žmonės iš Šešuolėlių.
Jaunimas išvažiuoja siekti mokslų - universiteto kiekvienam kaime tikrai nepastatysi. Baigęs universitetą ūkininku ko gero irgi nebūsi ir į sodžių negrįši. Įgijęs profesinį amatą - norėsi dirbti ten, kur yra tavo dirbinių pirkėjai, tad tuščiame kaimo miestelyje irgi nesėdėsi.
ES programos, ne tik Lietuvoje, bet visoje ES tesugeba "kompensuoti" nuostolingą žemdirbystę - tai yra ES daugiausia lėšų suryjanti sritis. Dabar ūkininkai gauna lėšas už tai, kad nebuvo derliaus, kad niekas nesupirko, kad nustojo auginti ir t.t. Tokiu gaivinimu kaimo tikrai neatgaivinsi. O ir istorinės kloties dirbtinai nepakeisi.
Būtų įdomiau pažiūrėtį į tą patį kaimą ne iš "bėdavojimo" pusės, kaip šie ponai, bet patyrinėti naujas galimybes. Kaimo turizmas - nauja sfera, bet sėkmingai plėtojama (nors tai viso kaimo neišgelbės, o ir pagrindiniu išgyvenimo šaltiniu sodybų šeimininkams ko gero netaps).
Kartu atsiranda "vasarnamių" kaimas - vietoje ištuštėjusių senyvų sodybų dygsta naujos ir renovuotos sodybos savaitgaliams, kurių šeimininkai gyvena mieste, bet mielai leidžia laisvas dienas (ir pinigus) savo "kampeliui". Visai neseniai praūžė toks sodybų pirkimo vajus, kad dabar arčiau miestų esančiose gražiausiose vietovėse trūksta laisvų sklypų, arba šie labai brangūs.
Galima rasti pavienių, bet jaunų ūkininkų, susiradusių savo nišą ir plėtojančių žemės ūkio verslą (juk tai nebūtinai turi būti danų ferma, yra ir lietuvių, kurie jei ne kviečius, tai ima auginti rapsus ar stručius - tai, ką sugeba pelningai parduoti).
Aš labiau kalbėčiau ne apie tai, kad Lietuvos kaimas nyksta, bet apie tai, kad jis tiesiog keičiasi. Kadaise kaime išsaugota kultūra dabar į kaimą sugrįžta iš miestų (pvz. sutartinės - kaime jos išnyko, bet išliko ir vėl tapo pupuliarios miestiečių mokslininkų ir kultūros žmonių dėka). Kadaise savo sodyboj visą laiką gyvenę ir dirbę žmonės vis daugiau ima dirbti miestuose ir drąsiai važiuoti 50, net 100 km kasdien į darbą ir atgal (kaip ir Europoj). Mokyklos uždaromos, bet vaikus rankioja ir į artimiausius miestus vežioja autobusiukai (kaip Europoj). Kaimo kultūros namai užsidaro, bet į netoliese restauruotą dvarą, kur vyksta klasikinės muzikos festivalis, suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos.
Kaip pavyzdys - neseniai aplankytas brangiai restauruotas dvaras Šešuolėliuose. Ten buvo pilna žmonių, atvykusių klausytis gitaros virtuozų. Kaip manote, kiek iš jų buvo iš pačių Šešuolėlių? Ir net jei valstybė tą dvarą būtų renovavusi už savo pinigus ir padariusi pasaulinių virtozų koncertą nemokamą, jame vis tiek nebūtų susirinkę žmonės iš Šešuolėlių.
pagarba žmogui.Yra daug programų tame ir iš ES gal būtu įmanoma padaryti daugiau ...
Nuseno Lietuvos kaimas.Jaunimas išvažinėjo užsienin uždarbiauti ,nes ūkininkas (ypač smulkus )Lietuvoj laikomas kvailiu ,pieno supirkimo kaina mažesnė už vandens mieste,nėr bibliotekų ,išnaikinti kultūros namai ,ambulatorijos,nebevažinėja autobusai.Centras nekontroliuoja subiurokratėjusios ,vagiančios vietos valdžios .Kaimo žmogus bijo ir nesikreipia į perkamus LR teismus. Duobė.
Na nezinau kaip ju,bet kai ramono snuki pamatau tai na nesinori net straipsnio skaityti.
REKLAMA
REKLAMA
Kaimo išlikimui skamba pavojaus varpai