Aplinkos ministerijos nustatyta, kad vėgėlių žūklė draudžiama nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, gali paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų. Draudimas galioja tiek pirmą, tiek paskutinę nurodyto termino dieną. Dauguma žvejų šių reikalavimų laikosi.
Tačiau vis dar yra piliečių, kurie vėgėlių neršto metu jas gaudo barbariškais būdais – kabliais. Tokie piliečiai gerai žino, kur vėgėlių nerštavietės, žvejybai gaminasi kablius ir sulaukę palankaus momento puola brakonieriauti. Gamtai padaroma milžiniška žala. Dėl kelių kilogramų laimikio sužeidžiama dešimtys žuvų.
Kuo ypatingos vėgėlės, kad žvejai taip veržiasi jas gaudyti? Kaip šiemet vyko vėgėliavimas? Ar pavyko sulaikyti kabliautojų? Tokius klausimus pateikėme Rambyno regioninio parko ekologui Drąsučiui Brazauskui.
„Vėgėlės yra vienintelės menkinių šeimos narės, gyvenančios gėlame vandenyje. Vėgėlės – plėšrūnės, medžioja kitas žuvis. Dažnai vėgėlių laimikiu tampa vėžiagyviai, grūžliai, kūjagalviai ir bestuburiai. Jos nevengia pasmaguriauti ir savo pačių ikrų, metinių jauniklių.
Vėgėlės daugiausiai neršia Nemuno ir Minijos upėse. Daugybė jų atplaukia neršti iš Kuršių marių. Šiuo metu dėl gamtinių sąlygų kitos žuvys vangios, todėl vėgėlės – pagrindinis šio meto žvejų laimikis. Šiltomis žiemomis, kai dėl dažnų atlydžių upės neužšąla, vėgėlės žvejojamos dugninėmis meškerėmis. Retesniais atvejais meškeriotojai vėgėles upėse bando gaudyti po ledu.
Vėgėlėms geriausia neršti, kai upės pasidengusios ledu, nors ir šiuo metu vanduo pakankamai šaltas. Rambyno regioninio parko direkcija žvejybos metu organizavo aktyvią parko teritorijos kontrolę. Nemuno atkarpoje nuo Jūros upės ir Nemuno santakos iki Rambyno kalno papėdės kasdien galėjai sutikti žvejų iš Alytaus, Marijampolės, Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus, jau nekalbant apie vietinius. Daugelis – drausmingi, žvejybos ir gamtosaugos taisyklių besilaikantys vyrai.
Tačiau pasitaikė sutikti ir pažeidėjų, kabliautojų. Prisiekę žvejai mėgėjai nepakantūs tokiems niekdariams ir juos užtikę netgi apkulia.
Nepaklusus draudimams ir už Mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kontrolinių reidų metu didelės paspirties sulaukėme iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų“.
Pasak D. Brazausko, nuo gamtosaugininkų pažeidėjai kaip įmanydami bando slėpti tapatybę, atsisako pateikti asmens dokumentus, net grasina. Būdami pasienio ruože žvejai mėgėjai užkardose privalo išsiimti laikinus leidimus.
Eugenijus Skipitis
