Žurnalas „Nature“ išspausdino Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkų, vadovaujamų fizikos profesoriaus Stefano Ramstorfo atliktų tyrimų rezultatus. Pagrindinė tų tyrimų išvada – vandens cirkuliacija vandenynuose lėtėja ir dėl to gali sulėtėti Golfo srovė. Tai gali atnešti įvairių nelaimių. Galima laukti šaltų žiemų Europoje ir didelio vandens lygio pakilimo, kuris grės JAV pakrančių miestams. Mokslininkų teigimu, Golfo srovė, kuri atneša švelnų klimatą į Šiaurės Europą ir palankias sąlygas JAV Pietryčių gyventojams, lėtėja greičiausiais tempais per pastaruosius tūkstantį metų.
Profesorius S. Ramstorfas: „Iš karto krenta į akis, kad vienas konkretus rajonas Šiaurės Atlante šaltėja pastaruosius šimtą metų, kai tuo tarpu likęs pasaulis šyla. Dabar mes turime įtikinamus įrodymus, kad globalinis konvejeris tikrai silpsta jau šimtą metų, ypatingai pradedant nuo 1970 metų“.
Mokslininkų gauti duomenys patvirtina, kad dėl klimato kaitos augant globalinei temperatūrai, srityse, kurias šildo Golfo srovė, stebimas temperatūros kritimas ypatingai žiemos laikotarpiu. Nuo ekvatoriaus atplūstantis šiltas vanduo srūva per Meksikos įlanką, per vandenyną, o paskui į viršų palei Didžiosios Britanijos bei Norvegijos vakarinę dalį ir lemia šiltą klimatą Šiaurės Europoje. Tai daro žiemos sąlygas Šiaurės Europoje gerokai švelnesnes negu jos įprastai galėtų būti.
Dabar tyrėjai išaiškino, kad vanduo Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje šaltesnis negu kompiuteriniai modeliai pranašavo anksčiau. Jų paskaičiavimais laikotarpiu tarp 1900 ir 1970 metais iš Grenlandijos į Atlanto vandenyną pateko 8 tūkst. kubinių kilometrų gėlo vandens. Be to, tas pats šaltinis papildomai „davė“ 13 tūkst. kubinių kilometrų vandens tarp 1970 ir 2000 metų. Tas gėlas vanduo yra mažesnio tankio negu sūrus vandenynas ir turi tendenciją plaukioti paviršiuje sutrikdydamas didžiulės srovės balansą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad Golfo srovė turi labai ryškią įtaką visos Europos klimatui, tame tarpe ir Lietuvos. Jei srovė labai smarkiai susilpnėtų, tai visoje Europoje būtų gerokai šalčiau. Ir nors yra prieštaringų nuomonių dėl Golfo srovės silpnėjimo tendencijų, neabejotinai srovė lėtėja bent jau kai kuriuose regionuose. Bet kuriuo atveju tai yra pakankamai lėti procesai ir tam, kad dabar prognozuojamas Golfo srovės susilpnėjimo pasekmes pajustume Lietuvoje, turėtų praeiti gal net 500 metų.
„Žinoma, tiems procesams didelės įtakos gali turėti žmogaus veikla. Jei dėl iškastinio kuro deginimo ir kitos žalingos žmogaus veiklos klimatas sparčiai šiltės, greitai tirps ledynai, Golfo srovė gali silpnėti greičiau ir keisti klimatą visoje planetoje, Europoje, Lietuvoje“, – įspėja specialistas.
APIE VANDENYNO SROVES. Vandenyno srovės Žemę apjuosia tarsi nematomos juostos. Jos susidaro dėl pastovių vėjų ir nevienodo vandens tankio šiaurinėje Atlanto dalyje ir prie Antarkties. Tai tarsi galingos povandeninės upės, kurios plukdo ir šilumą, šaltį, maisto medžiagas bei gyvūnus.
Suvokti vandenyno srovių galią nėra paprasta. Pavyzdžiui, per septynias valandas viena didžiausių srovių – Vakarų vėjų srovė – perneša 4000 milijardų tonų vandens. Tiek vandens per metus sunaudoja visa žmonija. Golfo srovė į Šiaurės Vakarų Europą atplukdo didžiulius kiekius šilto vandens. Golfo srovės išskiriamas šilumos kiekis šimtą kartų didesnis už bendrą energijos suvartojimą pasaulyje. O mažiausia vandenyno srovė yra galingesnė nei visos pasaulio upės kartu paėmus.
