Prezidento Valdo Adamkaus apsisprendimą gegužės 9-ąją nevykti į Maskvą Kovo 11-osios Akto signatarė Kazimira Prunskienė laiko Lietuvos vadovo politiniu iššūkiu, kuris, jos nuomone, "Rusijos dabarties ir ateities požiūriu neatrodo nei europietiškai orus, nei strategiškai perspektyvus".
Pasak K. Prunskienės, Lietuvai belieka tikėtis, kad Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, tesėdamas savo pažadą, esant progai užsimins apie Lietuvą bei gegužės 9-osios dienos istorinę prasmę Europos tautoms.
"Esu tikra, jog svarbiausius savo šalies praeities vertinimus ir ne mažiau svarbius ateities prioritetus didelio masto tarptautiniuose forumuose turėtume išsakyti ir realizuoti mes patys, Lietuvos atstovai, prisiimdami pilną atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus. Kitų valstybių globa ir tarpininkavimas niekada nebus tinkamiausias į regiono lyderes pretenduojančios valstybės politikos ramstis. Dar ir todėl Lietuvos prezidentas gegužės 9-ąją turėjo būti kartu su Europos ir kitų valstybių vadovais", - pareiškė K. Prunskienė.
Lietuva Antrojo pasaulinio karo pabaigos sukaktį paminės būdama Europos Sąjungos bei NATO nare. Tai, politikės nuomone, galėtų būti pakankamas pagrindas labiau išsilaisvinti nuo skausmingos praeities, daugiau atsiveriant pasaulio ir Europos procesams, labiau identifikuotis su oficialia Europos Sąjungos šalių užsienio politika, pripažįstančia taip pat ir strateginės partnerystės su Rusija svarbą ateities Europai.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė K. Prunskienė teigė, kad prezidento V. Adamkaus pirmasis pasisakymas televizijoje apie jo kaip piliečio ir valstybės vadovo skirtingus motyvus apsisprendžiant, ar priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą, leido manyti, jog mūsų šalies prezidentas pasielgs būtent kaip valstybės vadovas. "Atrodė, kad jis vyks į renginį ir pasinaudos galimybe išreikšti orią, istorinį teisingumą bei dabarties ir ateities prioritetus apjungiančią Lietuvos poziciją. Deja, prezidentas apsisprendė kitaip", - pažymėjo K. Prunskienė.
Pateikdama apklausos duomenis, ji sakė, kad prezidento sprendimą palaikė tik 39,5 procento mūsų valstybės gyventojų. "Tiesa, gal priešingos nuomonės nei V. Adamkus laikęsi šalies piliečiai nėra tradicinis jo elektoratas, tačiau manau, kad jų nuomonė valstybės vadovui neturėjo būti nesvarbi", - teigė K. Prunskienė.
Ji apgailestavo, kad valdančiosios koalicijos partijos taip pat nebuvo prezidento pakviestos aptarti šį reikšmingą klausimą. Anot K. Prunskienės, gali būti, kad apsiribota vien dešiniųjų partijų raginimu nevykti į Maskvą.
Politikė sakė gerai suprantanti Lietuvos piliečių patirtus išgyvenimus ir netektis stalinistinių represijų metu. "Pati pirmaisiais savo gyvenimo metais netekau tėvo - kovotojo už laisvę, 1944-aisiais žuvusio dėl sovietinių represinių struktūrų kaltės. Tačiau esu tikra, kad skausmingi ano meto praradimai neturėtų mūsų sustabdyti kelyje į saugesnę ateitį, trukdyti formuoti naujus santykius su Rusija", - mano K. Prunskienė.
Anot jos, Rusija, pati patyrusi stalinizmo žiaurumus, 1990-1991 metais šimtatūkstantiniais mitingais solidarizavosi su Lietuvos nepriklausomybės siekiais. "Nesumenkinkime ir Rusijos demokratinių jėgų pergalės prieš reakcines jėgas 1991-ųjų rugpjūtį įtakos mūsų Nepriklausomybės tarptautiniam pripažinimui. Atsisakymas priimti Rusijos prezidento kvietimą gali būti suprastas kaip rusų tautos bei kitų kare nukentėjusių tautų išgyvenimų ignoravimas", - mano Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė K. Prunskienė.
V. Adamkus kovo 7 d. paskelbė nevyksiąs į pergalės prieš nacius 60-mečio minėjimo iškilmes Maskvoje gegužės 9-ąją.
V. Adamkus pareiškė gegužės 9-ąją liksiąs su savo tauta ir Lietuvoje minėsiąs pergalės prieš nacius dieną.
ELTA
