Buvęs Suomijos vadovas M. Ahtisaari pirmiausia skris į sostinę Belgradą, kur pristatys savo planą dėl Kosovo Serbijos provakarietiškam prezidentui Borisui Tadičiui.
M. Ahtisaari taip pat planavo susitikti su nuosaikių nacionalistinių pažiūrų premjeru Vojislavu Koštunica, tačiau vyriausybės vadovą, kuris griežtai priešinasi Kosovo atsiskyrimui, supykdė suomių diplomato sprendimas atvykti į Belgradą prieš tai, kai bus suformuotas naujasis Serbijos ministrų kabinetas. Rinkimai Serbijoje vyko sausio 21 dieną.
Vėliau penktadienį JT pasiuntinys bus džiugiai sutiktas Kosovo sostinėje Prištinoje, kur albanai nekantriai laukia M. Ahtisaari plano, kuris, kaip jie tikisi, sudarys sąlygas provincijai atsiskirti nuo Serbijos ir ilgainiui leis jiems išbristi iš skurdo.
Kosovą, kuris istoriškai yra serbų valstybingumo branduolys, JT misija (UNMIK) administruoja nuo 1999 metų vidurio, kai per NATO bombardavimų kampaniją iš provincijos buvo išstumtos serbų pajėgos, kurios per mūšius su albanų separatistais žudė civilius vietos gyventojus.
Kol kas M. Ahtisaari tik nurodė, kad jo pasiūlymas dėl Kosovo ateities statuso bus "laisvas ir sąžiningas" ir juo bus siekiama užtikrinti taikų albanų ir serbų bendruomenių sugyvenimą mažytėje provincijoje.
Po papildomų derybų galutinis planas galbūt jau kovo pabaigoje turėtų būti pristatytas JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), kuris jį pateiks Saugumo Tarybai.
Plane, kurį po visus šiuos metus vykusių nevaisingų derybų dėl galutinio Kosovo statuso pateiks M. Ahtisaari, neminimas žodis "nepriklausomybė", bet faktiškai siūlymų esmė yra būtent tokia.
Etniniai albanai, sudarantys 90 proc. provincijos gyventojų, kurių yra 2 milijonai, nori atsiskirti nuo Serbijos.
Tačiau serbai mano, kad Kosovas vis dar oficialiai yra Serbijos dalis, jos kultūros lopšys, ir griežtai priešinasi bet kuriam sprendimui, kuris atves į provincijos nepriklausomybę.
Tačiau M. Ahtisaari planas, kaip sakė vienas Vakarų diplomatų, pageidavęs neskelbti savo pavardės, faktiškai suteikia Kosovui "nepriklausomybę, paliekant tarptautinę kontrolę".
Kosovui bus leista turėti valstybės simbolius, tarp jų vėliavą ir himną, taip pat teisę tapti tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, nare.
Tiesa, aptariamos ir jos nepriklausomybės sąlygos. Specialiai paskirtas "tarptautinės bendrijos atstovas" gaus teisę įsikišti, jeigu Kosovas mėgins eiti toliau nei apibrėžta plane. Karines ir policines funkcijas ir toliau atliks NATO ir Europos Sąjungos pajėgos.
Kosovas taip pat negalės būti padalytas į serbų ir albanų zonas ir neturės teisės prisijungti prie kurios nors kitos valstybės: tokiu būdu atmetama galimybė sukurti "Didžiąją Albaniją".
Plane itin pabrėžiama Kosovo serbų teisių, taip pat Ortodoksų Bažnyčios ir serbų kalbos apsauga. Serbams taip pat garantuotas atstovavimas parlamente, policijoje ir valdžios institucijose.
Serbija ne kartą pareiškė, kad nesutiks su suvereniteto Kosovui praradimu. Serbijos atstovas derybose Slobodanas Samardžičius atmetė siūlymus, kurie išdėstyti M. Ahtisaari plane.
Siūlymai dėl Kosovo, kuriuos M. Ahtisaari rengė nuo 2005 metų, praėjusią savaitę buvo paskelbti uždarame JT specialiosios komisijos posėdyje.
REKLAMA
