• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalčio grandinių, naudojamų maisto gamybos ir pristatymo procesuose, efektyvumo gerinimas besivystančiose šalyse yra „būtinas“ kovojant su klimato kaita ir badu pasaulyje, sakoma šeštadienį paskelbtoje JT ataskaitoje. 

Šalčio grandinių, naudojamų maisto gamybos ir pristatymo procesuose, efektyvumo gerinimas besivystančiose šalyse yra „būtinas“ kovojant su klimato kaita ir badu pasaulyje, sakoma šeštadienį paskelbtoje JT ataskaitoje. 

REKLAMA

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir JT aplinkosaugos programos (UNEP) bendrai parengtoje ataskaitoje teigiama, kad efektyvesnės šalčio grandinės leistų išvengti maisto švaistymo ir padidintų smulkiųjų ūkininkų pajamas. 

„Dauguma besivystančių šalių susiduria su efektyvių šalčio grandinių trūkumu, ypač kaimo vietovėse“, – teigė FAO direktoriaus pavaduotojas Zitouni Ould-Dada. 

Maisto produktams laikyti ir gabenti naudojamų šalčio grandinių gerinimas turi „didelį potencialą“, teigė jis naujienų agentūrai AFP Egipte vykstančiame COP27 aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais. 

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis bendra ataskaita, „besivystančios šalys galėtų sutaupyti 144 mln. tonų maisto kasmet, jei pasiektų tokį patį maisto šalčio grandinių lygį kaip išsivysčiusios šalys“. 

REKLAMA

Daugiau nei 800 mln. žmonių visame pasaulyje patiria badą, o tuo metu maždaug 14 proc. viso maisto prarandama jam dar nepasiekus vartotojo, pažymima ataskaitoje, kurioje kaip pagrindinė priežastis nurodoma efektyvių šalčio grandinių stygius. 

Apribojus maisto nuostolius, sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, teigiama ataskaitoje, nes žemės ūkio sektoriuje sumažėtų planetą šildančio metano išmetimas. 

Remiantis JT ataskaita, 2017 metais emisijos, susijusios su šaldymo trūkumu, sudarė vieną gigatoną anglies dioksido – apie 2 proc. visų tais metais išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 

REKLAMA
REKLAMA

Ataskaitoje pabrėžiama, kad „teigiamas“ kovos su klimato kaita rezultatas priklauso nuo to, ar bus užtikrinta, kad visa nauja infrastruktūra būtų efektyvi energijos vartojimo prasme ir remtųsi atsinaujinančiais energijos šaltiniais. 

Geresnis šaldymas „duoda naudos ne tik aplinkai, bet ir ūkininkų pajamoms“, todėl jie gali ilgiau laikyti produkciją prieš ją vartojant ar parduodant, sakė Z. Ould-Dada. 

Pranešimo autoriai mini kelis sėkmingus patobulintų šalčio grandinių atvejus. Pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvą „ColdHubs“, Nigerijoje įrengtos 54 saulės energija varomas šaldymo patalpos ūkininkams ir mažmenininkams, o tai leido sutaupyti daugiau nei 42 tūkst. tonų maisto 2020 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų