REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ugniagesiai socialiniame tinkle pasidalijo istorija, ką jiems teko patirti gesinant didelį gaisrą. 

Ugniagesiai socialiniame tinkle pasidalijo istorija, ką jiems teko patirti gesinant didelį gaisrą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ugniagesių dėka Jonavos rajone, Tartoko kaime esančio miško durpingą paklotę 8 ha plote apėmęs gaisras, neišplito. „Kelias paras miškininkai gaisrą bandė gesinti patys. Kai sekmadienį atvykome į talką, jie buvo visai nusikamavę. Darbo užteko visiems.

REKLAMA

Visą dieną degančią durpingą pievą gesino 18 ugniagesių, talkino ir penki miškininkai. Labai daug mums padėjo ir į gaisrą atskubėję iš Kauno rajono keturi savanoriai ugniagesiai. Iš tiesų, kad šį gaisrą pavyko užgesinti, galima padėkoti visiems, kurie negailėdami jėgų stengėsi, kad jis neišplistų“, - sako Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Nors, pasak jo, visiems ir teko braukti prakaitą, o po to kelias dienas kamavo kosulys, bet ugnis laiku buvo nuslopinta. Jo teigimu, jei žmonės atsakingai elgtųsi miškuose, jeigu juose nekūrentų laužų, netektų kamuotis nei ugniagesiams, nei miškininkams, bandant sustabdyti gaisro plitimą.

REKLAMA
REKLAMA

Gesinti degančias durpingas pievas – alinantis darbas. Dirbti ugniagesiams tenka ne tik tvankiame karštyje, bet ir ore tvyrančiuose aitriuose dūmuose ir dulkėse. O užsitęsus tokiems gaisrams, troškūs pelenų debesys pasklistų po aplinkinius kaimus ir miestelius.

Viena iš priežasčių, kodėl įsidega durpynai, pasak V. Kerševičiaus, neužgesinti laužai. Laužavietė rasta ir Tartoko kaime esančiame miške. Gesinant durpynų gaisrus visada reikia ir daug vandens. Šį kartą jį teko gabenti iš gaisrinio hidranto, esančio už 4 kilometrų nuo gaisro vietos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų