Jokiu būdu nesineškite į bažnyčią šių daiktų: prisidarysite gėdos

Anksčiau į bažnyčią būdavo nešami beveik visi Velykų pusryčiams paruošti patiekalai. Jie buvo sudedami į medinius indus, uždengiami balta staltiese ir papuošiami žalumynais, rašoma fakt.pl.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Margindami vašku šiukštu nedarykite šios klaidos: sugadinsite visą rezultatą

Istorinis lūžis: vienos šalies Bažnyčia priėmė svarbų sprendimą

Sidabriniai įrankiai spindės kaip nauji: štai ką reikia daryti

Laikui bėgant ši tradicija supaprastėjo – šiandien nešami tik simbolinę reikšmę turintys produktai. Vis dėlto ne visi žino, ko į bažnyčią neštis negalima.

Ko nereikėtų neštis šventinti į bažnyčią?

Nors maisto šventinimas yra graži tradicija, svarbu suprasti, kad ne visi daiktai ar produktai jai tinka. Į bažnyčią nederėtų neštis:

• saldumynų, tokių kaip šokoladas, saldainiai ar ledinukai – jie neturi religinės simbolikos;
• alkoholio ar kitų svaigalų;
• šokoladinių zuikučių – tai pasaulietinis, o ne krikščioniškas simbolis;
• žaislų ar minkštų pliušinių daiktų;
• papuošalų;
• pinigų;
• kitų asmeninių daiktų.

Ypač stebina paprotys įsidėti pinigų ar papuošalų. Nors kai kuriose šeimose tai vis dar praktikuojama, tai nėra oficialios bažnytinės tradicijos dalis.

Liaudies tikėjimuose pašventinti pinigai esą turėjo simbolizuoti gerovę ir pritraukti turtinę sėkmę, o papuošalai – saugoti ir nešti laimę. Vis dėlto tai labiau folkloras nei religinė praktika.

Ką iš tikrųjų tinka neštis į bažnyčią?

Kunigai primena, kad į bažnyčią reikėtų neštis tik tuos produktus, kurie turi simbolinę, religinę prasmę:

• kiaušiniai – gyvybės, atgimimo ir prisikėlimo simbolis;
• duona – kasdienio maisto ir Kristaus, kaip gyvybės duonos, simbolis;
• mėsa ar jos gaminiai – gerovės ir sotumo ženklas;
• sūris – žmogaus ir gyvūnų ryšio simbolis;
• krienai – primena Kristaus kančios kartumą;
• velykinis pyragas – namų tradicijų ir gebėjimų simbolis;
• druska – ilgaamžiškumo, apsaugos ir ištikimybės ženklas;
• vanduo – siejamas su apsivalymu ir Šventąja Dvasia.

Pašventintas maistas tradiciškai valgomas tik per Velykų sekmadienio pusryčius, dalijantis juo su artimaisiais. Ant stalo dažniausiai atsiranda ir kiti patiekalai – sriubos, mišrainės, mėsos gaminiai, įdaryti kiaušiniai ar dešra.