Ten palaidoti penki vyrai: Sergejus Šalunovas, žuvęs Ukrainoje birželio 17 d., eilinis Aleksandras Gerasimovas, žuvęs rugpjūčio 14 d., ant šalia esančio kryžiaus kabo kito jaunuolio, dėvinčio karinę uniformą su leitenanto antpečiais, portretas.
Iš dviejų likusių kapų, vienas priklauso iš Naugardo regione esančio Čudovo kilusiam Aleksandrui Romanovskiui, kuris buvo nuteistas už nužudymą ir vagystę. A. Romanovskio kapą aplankė Jevgenijus Prigožinas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis, kuris, manoma, kontroliuoja privačią karinę „Vagner“ grupę, siunčiančią vyrus kovoti Ukrainoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.
J. Prigožino nuotrauka pasidalino vienas karinių vadų Vladlenas Tatarskis. Vėliau, per savo kompanijos „Konkord“ viešųjų ryšių skyrių, J. Prigožinas sakė, kad jis čia buvo atvykęs aplankyti būtent A. Romanovskio kapo.
„Padėjau gėlių ant kapo, kur ilsisi neseniai nuteistas vyras, kuris, gindamas mūsų tėvynės interesus nuo priešų, žuvo rugpjūčio 1 d.“, – teigė J. Prigožinas.
38/ Here is a fresh video from a prison colony where Prigozhin invites prisoners to fight. The motivation is simple - you either die or go free in six months. For those who have to sit for 10-20 years in a Russian prison this is an interesting option. pic.twitter.com/CTIpT7oxU4
— ChrisO (@ChrisO_wiki) September 17, 2022
Šalia A. Romanovskio kapo yra palaidotas ir kitas buvęs kalinys iš Sankt Peterburgo – 53-ejų Eduardas Anisimovas. E. Anisimovo artimieji ir pažįstami patvirtino, kad jis atlikinėjo bausmę Sankt Peterburgo kalėjime ir mirė Ukrainoje.
Tuštėjantys kalėjimai
Pirmieji pranešimai, kad „Vagner“ grupė verbuoja kalinius vykti kovoti į Ukrainą, pasirodė liepos mėnesį. Internete plinta ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pats J. Prigožinas kviečia kalinius prisijungti prie kovos.
Sankt Peterburgo apylinkės kalėjimuose kalinčių asmenų artimieji žurnalistams pasakojo, kad į šias įstaigas atvykdavo „Vagner“ atstovai, siūlę kaliniams galimybę savo noru prisidėti prie kariuomenės. Mainais jiems buvo pažadėta 200 000 rublių (apie 3500 eurų) ir paleidimas į laisvę po šešių mėnesių tarnybos.
Kaip pranešė „Istories“, liepos 6-osios naktį iš Jablonevkos kalėjimo buvo išgabenta pirmoji maždaug 40-ies kalinių grupė. Liepos 25 d. kalėjimas paskelbė, kad mažiausiai trys iš jų žuvo.
Rugsėjo 18 d. šeši prezidento Žmogaus teisių tarybos nariai kreipėsi į generalinį prokurorą Igorį Krasnovą prašydami pasiaiškinti, kokiu pagrindu bausmės iki galo neatlikę kaliniai yra siunčiami į Ukrainoje vykstančią „specialiąją karinę operaciją“. Užklausime teigiama, kad informaciją apie kalinių siuntimą į frontą skelbė net valstybinė žiniasklaida, o kai kurie išsiųsti kaliniai buvo nuteisti už sunkius nusikaltimus.
„Beveik laisvas“
E. Anisimovo artimieji ir pažįstami žurnalistams patvirtino, kad jis buvo nelaisvėje, kai privati karinė organizacija išsiuntė jį kariauti Ukrainoje. Artimas vyro giminaitis, paprašęs išsaugoti jo anonimiškumą, sužinojo, kad E. Anisimovas vyksta į Ukrainą telefoninio skambučio metu: „Dieną prieš jiems išsiunčiant jį ten.“
„Jis sakė, kad atvyko organizacijos atstovai. Jie žadėjo aukso kalnus, jie sakė, kad po šešių mėnesių jis galės iš ten išvykti. Jie taip pat žadėjo finansinę pagalbą. – pasakojo giminaitis. – Kaliniai buvo pakviesti į interviu. Jis sutiko... nuo tos akimirkos jis buvo karys. Ir viskas, jis išvyko.“
„Jis nesakė, ar kažkas buvo išsiųstas prieš tai. Galbūt tai buvo pirmasis etapas. Žinoma jis paaiškino, kodėl jis sutiko važiuoti į karą: už grotų sąlygos buvo tragiškos, kas nori likti kalėjime, kai jie tau pasako, kad tu turi šansą ištrūkti? Bandžiau jį perkalbėti, bet juk jūs patys suprantate, jis yra suaugęs“, – sakė giminaitis.
E. Anisimovas gimė ir užaugo Sibire, bet jau kurį laiką gyveno Sankt Peterburge. Kelerius metus jis dirbo vairuotoju vienoje Vokietijos įmonėje. Iš jo baudžiamosios bylos medžiagos, paskelbtos Federalinės antimonopolinės tarnybos tinklalapyje, galima sužinoti, kad E. Anisimovas buvo sulaikytas 2018 m. lapkritį, kai jam buvo pateikti kaltinimai dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimo.
E. Anisimovas savo kaltę pripažino. Po teismo posėdžio jis sakė, kad 2017 m. jis susipažino su žmonėmis, „įsitraukusiais į prekybą narkotikais“. Jie ir pasiūlė jam pardavinėti narkotines medžiagas. Tačiau teismo metu E. Anisimovas neatskleidė jų vardų, bijodamas dėl savo ir jo artimųjų gyvybių. Teisme jis užsiminė, kad jo sutikti asmenys turi ryšių su teisėsaugos institucijomis.
2020 m. vasarą Leningrado regiono teismas skyrė E. Anisimovui devynerių metų ir 10-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 30 000 rublių (maždaug 530 eurų baudą). Skelbdamas nuosprendį, teisėjas atsižvelgė į tai, kad E. Anisimovas kardomajame kalėjime jau buvo praleidęs beveik 20 mėnesių, todėl jam nelaisvėje buvo likę kiek daugiau nei aštuoneri metai.
Po to, kai buvo paleistas kariauti Ukrainoje, E. Anisimovas sugebėjo susiekti su savo vaikais. Kalbėdamas su savo dukra, jis pasakė, kad jis jau: „Beveik laisvas“.
„Jis man sakė, kad jie turėjo 14 dienų pasiruošimui. Tuomet jis bandė su manimi susisiekti, bet aš neturėjau laiko pakelti ragelio“, – prisimena artimas vyro giminaitis, pridurdamas, kad E. Anisimovas maždaug liepos 5 d. paskambino savo sesei ir pasakė jai, kad jis buvo jau beveik laisvėje.
Žinią apie E. Anisimovo mirtį pirmoji gavo jo sesuo. Vyro laidotuvės įvyko Petergofo kapinėse.
Kaip pasakojo kitas E. Anisimovo pažįstamas, jis žuvo Ukrainos rytiniame Luhansko regione, kurį šiuo metu kontroliuoja separatistai. Pasak pažįstamo, jis taip pat buvo apdovanotas dviem medaliais. Rusijos institucijos kol kas oficialiai nėra pranešusios apie kokių nors medalių suteikimą E. Anisimovui, o Kremliaus tinklalapyje nebuvo paskelbti jokie su žuvusiuoju susiję nutarimai.
