Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
Ar Lietuva rizikuoja palaikydama Daniją santykiais su JAV
Kalbant apie Grenlandiją, kaip jūs vertinate, ar Donaldo Trumpo pozicija mums bent kažkiek gali būti priimtina? Ar turime vienareikšmiškai palaikyti Daniją ir Europos Sąjungą?
Mes tikrai turime būti teritorinio vientisumo ir Danijos suvereniteto pusėje, tačiau lygiai taip pat, suprasdami besikeičiantį Amerikos vaidmenį, jos saugumo interesus, JAV svarbą Europos saugumo sistemai, mūsų apginamumui ir priešininkų iš Rytų atgrasymui, turime ieškoti balanso. Man atrodo, kad dabar visai Europai reikia eiti deeskalacijos keliu ir pasiūlyti D. Trumpui – aišku, pirmiausia su Danija suderintą – tam tikrą tarpinį variantą.
Jeigu D. Trumpui iš tikrųjų reikia karinio dominavimo Grenlandijoje, ir aš sutinku, kad ten yra daug labai svarbių argumentų. Pavyzdžiui, kai balistinės ar ilgojo nuotolio raketos būtų leidžiamos į Ameriką, trumpiausias kelias yra per Grenlandiją. Todėl priešraketinės gynybos sistemų išdėstymas ten yra labai logiškas.
Ką būtų galima padaryti? Pasiūlyti Amerikai pasirašyti su Danija ir Grenlandija ilgalaikę sutartį, kur amerikiečiai įgytų teisę dislokuoti daugiau karinių pajėgų ir įvairios ginkluotės?
Jeigu einame dar į mineralų gavybą, kas irgi yra vienas iš amerikiečių argumentų, ypač galvojant apie ateitį, kai klimato kaita gali šiek tiek palengvinti tą gavybą, tai vėlgi galima tam tikrą sutartį pasirašyti. Čia reikia ramiai ieškoti sprendimų.
Galimi scenarijai, kaip pasielgtų JAV prezidentas
Kuo baigsis visa ši istorija?
Mes turime du variantus. Vienas variantas yra Venesuela – žinome, kaip ten viskas įvyko. Kitas variantas yra Panama. Juk viskas prasidėjo nuo Panamos. Atsimenate, kad Panama buvo pirmasis D. Trumpo taikinys? Kodėl? Todėl, kad Panamos kanalą realiai kontroliavo kinų įmonė. Šiandien po spaudimo tų kinų įmonių nebėra – ten jau yra amerikiečių įmonės. Ir Panamos prezidentas prieš porą savaičių pasakė, kad naujiems metams įžengus jie sutvarkė visus reikalus su Amerika ir yra geruose santykiuose.
Tai mes esame tarp dviejų variantų. Aš, be abejo, norėčiau, kad tai būtų labiau Panamos scenarijus, kad mes ir toliau kalbėtume, jog Grenlandija yra Danijos dalis.
Šia prasme Lietuvai labai svarbu, kad Amerikos ir Europos keliai neišsiskirtų. Amerikiečių buvimas čia ir toliau yra fundamentaliai reikšmingas. Aš tik paminėsiu: mes turime amerikiečių karius, kurie atlieka ypatingai svarbų vaidmenį atgrasymo srityje.
Bet Amerikos prezidentas, panašu, kad nori, jog išsiskirtų.
Reikia padaryti viską, išbandyti visus įmanomus variantus ir modelius, kad išliktume transatlantinėje erdvėje.
Stipriausia kariuomenė Europoje dabar – amerikiečių
Mes girdėjome visai kitokių pareiškimų iš Prancūzijos ir kitų Europos sostinių, kad amerikiečiams reikia atsakyti griežtai, kietai.
Čia ne tas atvejis. Reikia sumaniai ir išmintingai, suvokiant amerikiečių, kaip hipergalios, vaidmenį mūsų saugumui. Jeigu paklaustumėte manęs, kokia kariuomenė šiandien Europoje yra stipriausia, aš sakyčiau – amerikiečiai, esantys Europoje. Jų atgrasymo efektas mums ir kitoms Rytų flango valstybėms yra strategiškai be galo svarbus ir tai reikia išsaugoti.
Visą pokalbį su L. Kasčiūnu išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
jis su vyrais eis ginti Grenlandijos pasitelkes drakono dantis
