Įtampa koalicijoje: ar atsisveikins su Žemaitaičiu?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir „aušrietis“ Robert Puchovič.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Koalicijoje – „kraujo perpylimo“ grėsmė: ar dar ilgai tęsis valdančiųjų agonija?

Ar kitąmet grius koalicija? Įžvelgia gudrų socialdemokratų planą

Andriukaitis: teks spręsti klausimą dėl Žemaitaičio vietos koalicijoje

Jūs pats kalbėdamasis su partiečiais, ar yra tokių, kur jūs pastebit, kad jie kažkiek anksčiau, galbūt prieš kokį mėnesį buvo visiškai už tokią koaliciją, bet štai dabar jau pradeda keisti nuomonę ir kodėl?

K. Vilkauskas: Daugiau nuomonių buvo už, dabar jos yra kintančios. Tikrai paskutiniu metu ir santykiuose tarp koalicijos partnerių, ir tokie retorikoj, ir paskutiniai tie įvykiai, tas vizitas į Vengriją. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų bent pasiderinti su koalicijos partneriais to vizito tikslus ir apie ką bus kalbama. Be abejo, niekas politikui nedraudžia vykti į kitas šalis ir susitikinėti su kitų šalių politikais. Bet vis dėlto, jeigu yra jau koalicijos partneriai, tai bent informuoti ir vis dėl to, kadangi vykdom bendrą užsienio politiką, tai tą reikėtų, manau, logiškai ir daryti.

Aš tiktai norėčiau pabrėžti, kad tikrai „Nemuno aušroje“ yra žmonių, (su kuriais – tv3.lt) tikrai šiaip mes sutariame Seime ir bendraujam. Nėra taip, kad mes čia atskirai, kaip pasakyt, turėdami kitą nuomonę nebendraujam. Tikrai bendraujam, bet aš matau didžiausią problemą būtent „Nemuno aušros“ lyderio retorikoj ir pozicijoj, nes tikrai kiti frakcijos nariai kalba daug nuosaikiau ir yra tikrai ir konstruktyvių tų pasiūlymų. Tai aš manau, kad apie šitą klausimą turėtų irgi pagalvoti ir pačios „Nemuno aušros“ frakcija.

Pone Puchovičiau [...], kodėl partijos lyderis nederina tokių susitikimų su koalicijos partneriais? O gal derina, gal derina su pačiomis viršūnėmis? Gal mums tiktai tai nėra pasakoma?

R. Puchovič: Ne, tai iš tikrųjų, Remigijus Žemaitaitis važiavo į susitikimą kaip Seimo narys, kaip politikas. Jisai nevažiavo atstovauti nei į mūsų koalicijai, nei į kitas partijas, nei kažkokią vyriausybės programą pristatyti. Jisai važiavo kaip politikas. Aš įsivaizduoju, kad kai žmogus važiuoja kaip politikas, jis neturi pranešti ir su niekuo derintis. Tai turbūt kiti politikai irgi važinėja į užsienį, bendrauja su kitais politikais užsieniečiais.

Tai turbūt nėra, kad dabar mes gaunam kiekvieną dieną žinutę, kad ten, nežinau, Kęstutis Vilkauskas nuvažiavo į Lenkiją pabendrauti su viceministru ar dar kitas socialdemokratas su kitu politiku. Tai turbūt čia mes tiktai turėtum derintis, ką su kuo bendrauja ir kodėl bendrauja. Tai įsivaizduoju, čia priėmė Remigijus Žemaitaitis sprendimą nuvažiuoti ir kalbėti savo vardu. Tą jis ir padarė. Tai tikrai čia buvo jo pasirinkimas, pasirinkimas mūsų partijos ir aš manau, tokius vizitus, kurie tikrai neturi prasmės nuo to, ar bus geresnis ar blogesnis darbas mūsų Vyriausybės ar koalicijos, tai aš tikrai manau, kad net nereikėtų jam derinti tokių savo vizitų.

Ar sakytumėt, kad „Nemuno aušra“ šiandien ieško kažkokios alternatyvios krypties užsienio politikoj?

R. Puchovič: Ne, tikrai „Nemuno aušra“ nieko neieško, „Nemuno aušra“ bendrauja su savo partneriais ir čia normalus dalykas, kad mes, kaip jauna partija, turbūt ir patys norim išgirsti, kaip kitoj šalyjje gyvena kitos partijos, ir pasisemti kažkokios patirties, pasidalinti ta patirtim. Tai turbūt čia normalus politinis procesas.

Pone Vilkauskai, ar normalus tai yra politinis procesas?

K. Vilkauskas: Jeigu važiuoja, sakykim, Vilkauskas į Lenkiją ar Vokietiją, ar dar į bet kurią šalį [...], tai tikrai su Seimo Užsienio reikalų (komitetu – tv3.lt), ir šiaip pasiderinami su Užsienio reikalų ministerija tokie vizitai. Yra tas vadinamas protokolas: kaip mes elgiamės, kaip mes kalbam? Aš esu pats dalyvavęs ir tokiuose. Prisiminsiu, dar praeitą kadenciją, kai buvau opozicijoje ir Kultūros komiteto narys, bendras sprendimas buvo priimtas važiuoti į Serbiją. Važiavom su Adronium Ažubaliu ir Valdu Rakučiu. Tai iš tikrųjų net ten buvo labai detaliai pragalvotos vis visos detalės ir panašiai kaip bendrauti, nes buvo ten irgi tokių įtampų. Tai tas vizitas buvo labai gerai paruoštas.

Turim omeny, kad Vengrijoje dabar, kuri tiesiai, aiškiai deklaruoja simpatijas Rusijai, jos vykdoma politika aiškiai nukreipta būtent į draugiškus santykius su Rusija ir, savotiškai taip kartais net ambasadoriauja būtent tiem interesams. Tai va šitų grėsmių reikėtų vengti, nes mes turim bendrą Lietuvos valstybės užsienio politiką, o būtent susitikimas buvo su užsienio reikalų ministru. Tai gerbiamas Robertas teisus, Seimo nariai neturėtų pilnai atsiskaitinėti už visus vizitus, jeigu jie ir tuo labiau ne matyt važiavo ne iš a kanceliarijos lėšų, bet iš savo lėšų, aš taip suprantu. Taip, ta tai yra galimybė yra, bet, vis dėlto, jeigu mes mąstom valstybiškai, tai iš tikrųjų, reikėtų bent suprasti, kad bet koks toks vizitas turi atgarsį ir kitiems partneriams mūsų, su kuriais mes bendraujam. Na, ir gali, kaip pasakyt, įtakoti požiūrį į mūsų užsienio politikos kryptį.

„Aušriečų“ lyderis sako, kad buvimas koalicijoje „Nemuno aušrai“ atnešė daugiau politinių nuostolių nei dividendų. Gal jūs galėtumėt įvardyt, kokie tie realūs politiniai nuostoliai „Nemuno aušrai“? Kas tai būtų?

R. Puchovič: [...] Visos partijos, kaip bebūtų, yra konkurentai. Kiekviena partija atstovauja savo rinkėjams. Tai turbūt kaip ir socialdemokratai būdami daugumoje ar valstiečiai, ar „Nemuno aušra“ gauna ir nuostolių, ir gauna gerų dalykų, nes gali vykdyti savo Vyriausybės programą. Vis tiek pradėjo nuo to socialdemokratai sakyti daugiau, kad jie nukentėjo būdami su mumis valdančioj daugumoj kartu. Tai dabar mums sako, kad kiekviena partija turi kažkiek tų nuostolių ir ji gali nukentėti. [...] Bet daugiau negu metus jau mes dirbam kartu. Tai jeigu pažiūrėsim, mes daugiau gerų sprendimų padarėm negu buvo tų nuostolių kiekvienai partijai.

Taip, reikia aukotis. Jeigu jūs atėjot į politiką, jūs atėjot atstovauti savo rinkėjams, daryti Vyriausybės programą, programą, kuri buvo pažadėta kiekvienos partijos rinkimo metu. Tai taip, reikėtų tą nuostolį kažkaip prisiimti ir dabar nekaltinti vieni kitų, o toliau darbuotis. Ir kai prie Gintauto Pulucko mes buvom Vyriausybės, irgi gerai tie drabai vykdavo ir priėmėm tikrai svarbius sprendimus Lietuvai. Ir dabar prie gerbiamos Ingos Ruginienės tą patį mes darom. Ir biudžetą priėmėm tikrai sudėtingą, ir tikrai buvo daug kalbų, kad reikėjo ten ne visi palaikė, iš tikrųjų, radom tą auksinį sprendimą. Tai aš manau, kad šitoj vietoj reikėtų kalbėti apie gerus darbus, o ne apie tuos nuostolius.

Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia: