Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Žinom, žinom, kad kasputis vienas iš AG2R vadovų. Žinom iš kur jauni Lietuvos dviratininkai gauna AG2R aprangas. Žinom, kad ir Kaspučio sūnus pedalus maigo... :)
Skepsiui - bet yra manančių, kad futbolas, krepšnis, tenisas ir šachmatai yra tik žaidimas ir sporo ten mažai, nes tai nėra greitesnio ir stipresnio išaiškinimas. Krepšinio dar nebuvo, kai vyko pirmosios dviračių varžybos. Dėl žaidybinės dvasios - dviračių sportas ir ypač grupinės lenktynės ir yra taktinio žaidimo viršūnė - šiuo metu lygumų etapuose sėkmingi pabėgimai įmanomi tik dėka tinkamų taktinių kombinacijų ir tik tada, kai didžiosios komandos tai leidžia, taigi jau seniai kalbama apie dviračių sportą kaip apie komandinį, todėl mūsų 1-3 vyrai ir atsiduria beveik beviltiškoje padėtyje pasulio čempionate, kai atsiduria prieš 8 -9 sportininkus turinčias komandas, taikančias drausmingas taktikas. O amžinaatilsis minėtas F. Ballerini šioje srityje kaip treneris buvo beveik nenugalimas. Yra nuostabių taktikos pavyzdžių, kad ir C. Evans pergalė pasaulio čempinate, ar žymusis 2009 metų Tour de France antrasis etapas, kai po A. Contadoro kojomis susvyravo žemė o F. Cancelara ir L. Armstrongas pakilo vien dėl taktinių momentų svarbos suvokimo. Jei nežiūri - ir neusprasi - reikia žiūrėti, o dar geriau - išmėginti. Matyt mažai kas žino, kad pvz. AG2R komandos taktiniams veiksmams kai kuriose lenktynės vadovauja ir mūsų Artūras Kasputis.
Visada laukiu Jurgitos Čyvienės straipsnių apie dviračių sportą!
Isamus ir idomus straipsnis!
Apie krpešinį ar futbolą irgi galima pasakyti, kad tai kamuolio mėtymas/spardymas - labai nuobodu ir menkaprasmiška :) Taigi gal nuo tokių vertinimų susilaikykime.

Visgi dviračių sportas irgi yra komandinė sporto šaka, galime stebėti komandų tikslus ir taktikas, taip pat individualius sportininkų pasiekimus, technikos progresą ir taip toliau.. Na, bet turbūt kiekvienam savo.

Taip pat dėkui autorei - puikiai pristatote dviračių sporto naujienas Lietuvoje.
Hm, kodėl Vitalis straipsnių nerašo? Gal tai neatskleistas sport žurnalisto talentas?

O skepsiui galima pasakyti tik tiek, kad pats nepabandęs negali komentuot ar sakyt savo nuomonę. Kaip gali sakyti, kad nuobodu ar menkavertiška, jei nesi pats bandęs?
O palei mane tai sportas, kurio gali ir nebūti. Jis neturi žaidybinės dvasios, jo esmė - minimas pedalų, kas yra labai nuobodu ir menkaprasmiška. Netgi - nelabai sudėtinga, jei gerai atsigeri anabolikų.
Vėl smagu skaityti – dviračių sportas ir yra toks apie vienas lenktynes galima daug parašyti – yra gausybė momentų, kuriuos svarbu suvokti ir smagu pamatyti. Lenktytnės su sprito finišų, lenktynininkas turi tik vieną šansą, kuris iš tiesų priklauso nuo „Drugelio efekto“ – tai ne maža dalimi loterija (kuri, žinoma yra tarp sprinterių). Taip ir įvyko čia H. Haussleriui labai reikia nugalėti (seni peletono vilkai jo dar labai rimtai nevertina, tuo labiau kaip sprinterio), bet jis padaro klaidą ir viskas sugriūna. 30 metų Italas pasiima savo 15 pergalę karjeroje, garbingai ją dedikuoja. Beje, jo stiprioje komandoje be D. Benati daugiau sprinterių kaip ir nėra (nežinau kaip apibūdinti V. Nibali). Bet atkreipkite dėmesį į H. Hausslerį – jis šio sezono pradžioje visiškai įsisiautėjo (gerąją prasme) Tik metais vyresnis už Ignatą Konovalovą vokiečių kilmės australas aiški kylanti žvaigždė – jis pastebimas visur (2009 tik dėl patirties stokos nelaimėjo Milan – San Remo, Pasiėmė pergalę lietingame Tour de France etape- jis stiprios komandos vienas lyderių (nepamirškite ten stebėti Ignato Konovalovo, Vokiečio Martino Reimerio ir, žinoma Theo Boss’o), taigi tokioje kompanijoje Cervelo komandą, nors ir mažo biudžeto nebesieja savo planų vien su T. Husvord pergalėmis, o drąsiai žengia į 2010 sezoną viena pirmųjų (2009 metus baigė 7 –oje reitingo vietoje). T. Ferar’as visada daugiau žada nei padaro, tiesa, buvo 2009 metų savaitė, kai jis siautėjo, bet ši techninė bėda (na kaip taip gali būti tokioje geroje komandoje) rodo koks jo ir mechanikų požiūris į įrangos priežiūrą. Dėl Milram aš nesu toks pesimistas – G. Ciolekas yra daugiau perspektyvus talentas, negu brandus lyderis. Tai faktas –jis 1986 metų gimimo. Milram komanda turės remtis kitais žaidėjais, kodėl gi ne patyrusiu R. Foresteriu, pagaliau juk neblogai pasirodė R. Kliuge – tai jo pirmasis sezonas plente (treke jis žinomas). Milram reikia ką nors daryti, nes blogiau už praėjusį sezoną (berods tik 2 pergalės) pasirodyti būtų tragiška.
Pats Kataro turas, manau baigsis vieno iš dabar lyderiaujančių pergalę. Manau abi , nors ir antro diviziono Belgų komandos suvaldys padėtį – joms tai istorinis šansas. 1:55 – kaip „uždaryti“ tokius atstumus be kalnų ir asmeninių lenktynių?
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų