Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kadenciją baigiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 19 dienomis apklausęs 999 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.
Visuomenės nuomonės apklausa apie įtakingiausius tarnautojus nebuvo rengta.
Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka devintus metus iš eilės.
Remigijus Žemaitaitis
15 val. ·
Ponai Vilniečiai, bei visi mano partijos MOKI-VAGI konservatoriai gerbėjai ir nariai,
Aš Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas,
konservatorių partijos narys,
konservatorių partijos PRIEŽIŪROS komiteto pirmininkas
konservatorių partijos PREZIUDIMO narys,
Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės užduočių vykdytojas,
sąžiningai ir atsakingai pareiškiu,
EIKITE JŪS VISI NX …., kaip tas rusiškas laivas Gyvačių saloje
Jokios informacijos, dokumentų ar komentarų nebus!
Jei dar nors vienas skambinsite man, mano patarėjams, biurui ar partijos nariams visus užsiundysiu STT, FNTT, VSD, PROKURATŪRA, VMI IR ŽINOMA MUMS PRIKLAUSANČIAIS KREMLIAUS RUPORAIS BEI KOMIKAIS iš elerte
Va taip, Vilniaus elitą šiandien pasiuntė meras, labai panašu buvo šeštadienį per BALTĄJĄ VAKARIENĘ, elitas išėjo liko vien šiukšlės.
Taip nutiko ir su Vilniaus rinkimais, elitas išrinko, bet šiukšlių nesusirinko!
15 val. ·
Ponai Vilniečiai, bei visi mano partijos MOKI-VAGI konservatoriai gerbėjai ir nariai,
Aš Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas,
konservatorių partijos narys,
konservatorių partijos PRIEŽIŪROS komiteto pirmininkas
konservatorių partijos PREZIUDIMO narys,
Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės užduočių vykdytojas,
sąžiningai ir atsakingai pareiškiu,
EIKITE JŪS VISI NX …., kaip tas rusiškas laivas Gyvačių saloje
Jokios informacijos, dokumentų ar komentarų nebus!
Jei dar nors vienas skambinsite man, mano patarėjams, biurui ar partijos nariams visus užsiundysiu STT, FNTT, VSD, PROKURATŪRA, VMI IR ŽINOMA MUMS PRIKLAUSANČIAIS KREMLIAUS RUPORAIS BEI KOMIKAIS iš elerte
Va taip, Vilniaus elitą šiandien pasiuntė meras, labai panašu buvo šeštadienį per BALTĄJĄ VAKARIENĘ, elitas išėjo liko vien šiukšlės.
Taip nutiko ir su Vilniaus rinkimais, elitas išrinko, bet šiukšlių nesusirinko!
Oficialus feisu FEIKAI!
Kęstutis .uočeris
Žiniasklaida neseniai išrinko "įtakingiausius popkultūros" atstovus, tarp kurių lyderiai: Arūnas Valinskas ir "tvarusis" Andrius Mamontovas.
"Įtakingiausias popkultūros" atstovas A. Valinskas taip buvo atsiliepęs apie SEL: pamirškime, kad jo nebebūtų mūsų gyvenimuose. Tegul tie jo suknisti koncertai tampa praeitimi, kuri niekada nesugrįš.
Ir štai SEL surengia vieną didžiausių koncertų Lietuvos istorijoje Dariaus ir Girėno stadione Kaune.
Tai kaip čia gaunasi, kad "įtakingiausių popkultūros" atstovų pilamas purvas duoda priešingą rezultatą?
O gal "įtakingiausių popkultūros" atstovų įtaka pasibaigia ties žiniasklaidos ir valdančiųjų atstovų rankų paspaudimais, o būtent visuomenė dar kartą parodo, kas yra kas?
Kęstutis .uočeris
Žiniasklaida neseniai išrinko "įtakingiausius popkultūros" atstovus, tarp kurių lyderiai: Arūnas Valinskas ir "tvarusis" Andrius Mamontovas.
"Įtakingiausias popkultūros" atstovas A. Valinskas taip buvo atsiliepęs apie SEL: pamirškime, kad jo nebebūtų mūsų gyvenimuose. Tegul tie jo suknisti koncertai tampa praeitimi, kuri niekada nesugrįš.
Ir štai SEL surengia vieną didžiausių koncertų Lietuvos istorijoje Dariaus ir Girėno stadione Kaune.
Tai kaip čia gaunasi, kad "įtakingiausių popkultūros" atstovų pilamas purvas duoda priešingą rezultatą?
O gal "įtakingiausių popkultūros" atstovų įtaka pasibaigia ties žiniasklaidos ir valdančiųjų atstovų rankų paspaudimais, o būtent visuomenė dar kartą parodo, kas yra kas?
O kur FAKTINIS?- Kur jo ispera? -Kur new marionete? Kur sprogdinimai ir perevorotai? Kur pagrindiniai ilgamecia vidaus priesai?
Vilius Kavaliauskas
22 val. ·
30-METIS: SVEIKINU TUOS, KURIŲ NESVEIKINA. Šiandien – realus Lietuvos valstybės 30-metis. Kas tai matė, kas tai patys pergyveno – su tuo sutiks. Per vieną dieną gatvėse neliko svetimų, keistai dažytų sunkvežimių, buvo atidarytos ištisos gatvės. Vilniuje, kur stovėjo tankų garažai, šiandien einame apsipirkti.
Tą laikmetį liudininku pergyvenau ir aš, po 1992-ųjų rinkimų pakviestas techninėms pareigoms, tame tarpe – ir Rusijos kariuomenės išvedimo informaciniam nušvietimui. Bent dukart savaitėje rengiau Vyriausybės įgaliotinio išvedimui pulk. Stasio Knezio (1948-2011, nuotr. deš.) spaudos konferencijas. Su pulkininku kartu teko dirbti ir vėliau, nesu sutikęs sąžiningiau dirbusio žmogaus. Pristatinėjom valstybės ir KAM pareigūnus, kurių kiekvienas turėjo savo užduotis. Visų uždavinys buvo vienas – susitelkti, likviduoti krizines situacijas, kad svetimi kuo greičiau išeitų. Tas situacijas (kad rusai neišeitų) vis dėlto kažkas kūrė – kviesdami į Lietuvą su rusais kovojančios Čečėnijos lyderį, sprogdindami tiltą per Bražuolę, išvesdami į mišką savanorius. Gal gerai, kad vadovybėje buvo likę du stabilūs ir nenervuoti žmonės – Brazauskas ir Butkevičius.
Nepasirašius tarpvalstybinio susitarimo, Audriaus Butkevičiaus ir Pavelo Gračiovo parašai po išvedimo grafiku tapo svarbiausiu sėkmės argumentu. Jelcinas pasitikėjo Gračiovu, o tas staiga sumanė Lietuvos pavyzdžiu parodyti Europai, kad ir Rusijoje yra patikimų politikų. Tame akivaizdžiai būta ir Butkevičiaus rankos, nes pamenu tą rusų generolo apsilankymą, kai tik atvykęs paskelbė stabdąs išvedimą, o po dviejų dienų jau mano konferencijoj pasakęs, kad daliniai bus išvesti laiku, o gal net ir greičiau.
Tomis dienomis KAM vadovas atrodė kaip dirigentas, taisantis kiekvieną didelio orkestro muzikantą. Pamenu ir tą paskutinę naktį bei tiesioginę transliaciją iš Seimo, kai ministras Butkevičius atsivežė į rūmus RF ambasadorių Nikolajų Obiortyševą („pakalbėti su prezidentu“) ir čia pat įkišo į rankas TV mikrofoną. Po to diplomatas, jau stovėdamas šalia manęs, pasakė: „Padariau viską, kas man buvo uždrausta. Dabar mano karjerai – galas“. Bet mes apdovanojome Obiortyševą (1934-2007, kairėje – su A.Butkevičium) Gedimino ordinu, nes diplomatas matė normalaus bendravimo perspektyvą ir tam dirbo. Mes net pagerbėme po mirties Vyčio Kryžiumi Borisą Jelciną, bet užmiršome didžiausią įnašą kariuomenės išvedimui įnešusį Pavelą Gračiovą (1948-2012).
Šiandien vaidinsime, kad nesame girdėję ir tokio Audriaus Butkevičiaus, nes talentingas kariuomenės sukūrėjas netelpa į šiandienines schemas. Programose mačiau, kad svarbiausią kalbą sakys Seimo komiteto vadovas, kuriam tą istorinę dieną buvo 11 metų ir kuris netarnavo kariuomenėje (taigi ir nežino, ką būtų veikusi Lietuva, jeigu prieš 30 m. reikalai būtų pasisukę kitaip).
Todėl sveikinu Audrių Butkevičių, Česlovą Jezerską, pagerbiu velionius Stasį Knezį, Eugenijų Nazelskį, šimtus tada Lietuvos sargyboje stovėjusių karių, kurie nesulaukė svetimos kariuomenės išvedimo 30-mečio. Bet tada Jūs pradėjote Laisvės dienas.
Vilius Kavaliauskas
22 val. ·
30-METIS: SVEIKINU TUOS, KURIŲ NESVEIKINA. Šiandien – realus Lietuvos valstybės 30-metis. Kas tai matė, kas tai patys pergyveno – su tuo sutiks. Per vieną dieną gatvėse neliko svetimų, keistai dažytų sunkvežimių, buvo atidarytos ištisos gatvės. Vilniuje, kur stovėjo tankų garažai, šiandien einame apsipirkti.
Tą laikmetį liudininku pergyvenau ir aš, po 1992-ųjų rinkimų pakviestas techninėms pareigoms, tame tarpe – ir Rusijos kariuomenės išvedimo informaciniam nušvietimui. Bent dukart savaitėje rengiau Vyriausybės įgaliotinio išvedimui pulk. Stasio Knezio (1948-2011, nuotr. deš.) spaudos konferencijas. Su pulkininku kartu teko dirbti ir vėliau, nesu sutikęs sąžiningiau dirbusio žmogaus. Pristatinėjom valstybės ir KAM pareigūnus, kurių kiekvienas turėjo savo užduotis. Visų uždavinys buvo vienas – susitelkti, likviduoti krizines situacijas, kad svetimi kuo greičiau išeitų. Tas situacijas (kad rusai neišeitų) vis dėlto kažkas kūrė – kviesdami į Lietuvą su rusais kovojančios Čečėnijos lyderį, sprogdindami tiltą per Bražuolę, išvesdami į mišką savanorius. Gal gerai, kad vadovybėje buvo likę du stabilūs ir nenervuoti žmonės – Brazauskas ir Butkevičius.
Nepasirašius tarpvalstybinio susitarimo, Audriaus Butkevičiaus ir Pavelo Gračiovo parašai po išvedimo grafiku tapo svarbiausiu sėkmės argumentu. Jelcinas pasitikėjo Gračiovu, o tas staiga sumanė Lietuvos pavyzdžiu parodyti Europai, kad ir Rusijoje yra patikimų politikų. Tame akivaizdžiai būta ir Butkevičiaus rankos, nes pamenu tą rusų generolo apsilankymą, kai tik atvykęs paskelbė stabdąs išvedimą, o po dviejų dienų jau mano konferencijoj pasakęs, kad daliniai bus išvesti laiku, o gal net ir greičiau.
Tomis dienomis KAM vadovas atrodė kaip dirigentas, taisantis kiekvieną didelio orkestro muzikantą. Pamenu ir tą paskutinę naktį bei tiesioginę transliaciją iš Seimo, kai ministras Butkevičius atsivežė į rūmus RF ambasadorių Nikolajų Obiortyševą („pakalbėti su prezidentu“) ir čia pat įkišo į rankas TV mikrofoną. Po to diplomatas, jau stovėdamas šalia manęs, pasakė: „Padariau viską, kas man buvo uždrausta. Dabar mano karjerai – galas“. Bet mes apdovanojome Obiortyševą (1934-2007, kairėje – su A.Butkevičium) Gedimino ordinu, nes diplomatas matė normalaus bendravimo perspektyvą ir tam dirbo. Mes net pagerbėme po mirties Vyčio Kryžiumi Borisą Jelciną, bet užmiršome didžiausią įnašą kariuomenės išvedimui įnešusį Pavelą Gračiovą (1948-2012).
Šiandien vaidinsime, kad nesame girdėję ir tokio Audriaus Butkevičiaus, nes talentingas kariuomenės sukūrėjas netelpa į šiandienines schemas. Programose mačiau, kad svarbiausią kalbą sakys Seimo komiteto vadovas, kuriam tą istorinę dieną buvo 11 metų ir kuris netarnavo kariuomenėje (taigi ir nežino, ką būtų veikusi Lietuva, jeigu prieš 30 m. reikalai būtų pasisukę kitaip).
Todėl sveikinu Audrių Butkevičių, Česlovą Jezerską, pagerbiu velionius Stasį Knezį, Eugenijų Nazelskį, šimtus tada Lietuvos sargyboje stovėjusių karių, kurie nesulaukė svetimos kariuomenės išvedimo 30-mečio. Bet tada Jūs pradėjote Laisvės dienas.
