Naująjį informacinių technologijų sektoriaus pakilimą turėtų užtikrinti visame pasaulyje pagarsėjusios Europos biurokratijos perkėlimas į elektroninę terpę. Jau dabar didžiosios bendrovės varžosi dėl tokių projektų kaip elektroninio balsavimo sistema Šveicarijoje ar elektroniniai sprendimai Slovakijos iždui.
Europos Komisija nustatė 2010 metų galutinį terminą, iki kurio Europos Sąjunga (ES) turi tapti veiksmingiausia pasauline struktūra, perkėlusia įvairiausius biurokratinius procesus - nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo iki informacijos apie mokymo programas - į elektroninę terpę. Verslo galimybių turėtų dar padaugėti kitais metais, kai prie ES prisijungs dešimt naujų narių, tarp jų ir Lietuva.
Antradienį pasibaigusioje šių metų ES elektroninės valdžios konferencijoje valdininkų būrius bandė vilioti informacinių technologijų milžinių, tokių kaip HP, IBM, "Cisco Systems", "Microsoft", EDS ir SAP, vadovai.
Mažėjant pardavimams perpildytoje privačių klientų rinkoje, pasak vienos bendrovės vadovo, "šviežio oro gurkšniu" gali tapti bendradarbiavimas su valstybiniu sektoriumi. Tyrimų bendrovė IDC prognozuoja, kad 2005 metais valstybės sektoriaus išlaidos, kurių didžioji dalis teks informacinėms technologijoms, pasieks 53 mlrd. JAV dolerių.
"Į elektroninę valdžią žvelgiame kaip į labai didelę mūsų plėtros galimybę", - sakė JAV kompiuterių paslaugų tiekėjos EDS vadovas Michaelas Jordanas (Maiklas Džordanas).
Tuo tarpu HP vykdomoji viceprezidentė Ann Livermore (En Livermor) teigė, kad praėjusiais metais bendrovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje suteikė kompiuterių paslaugų už maždaug 27 mlrd. dolerių, iš kurių apie 10-20 proc. užtikrino valstybinis sektorius.
Didėjančią konkurencinę įtampą rodo A. Livermore pareiškimas, esą HP iki šių metų pabaigos tikisi Europoje pralenkti EDS ir žemyno kompiuterių paslaugų rinkoje išsiveržti į antrąją vietą. Savo ruožtu Michaelas Jordanas suskubo atrėžti: "Nežinau, apie kokią Europą jie kalba".
Pagal 2000 metais iškeltą ES elektroninės valdžios iniciatyvą iki 2005-ųjų valstybės narės turi internetu susieti reikšmingą dalį savo biurokratinių paslaugų. Šiaurės Italijoje vykusi šiemetinė dviejų dienų konferencija jokių naujų galutinių terminų nepasiūlė, tačiau paragino didesnį dėmesį skirti visuomeninėms-privačioms bendrijoms (PPP) ir aiškiau apsispręsti, kurioms veiklos sritims reikėtų skirti didžiausią investicijų dalį.
Konferencijoje nuskambėjo ne viena gera naujiena informacinių technologijų bendrovėms, kurios ragina Europą atsiverti pasauliniam žinių tinklui. Europoje interneto skverbtis yra kur kas mažesnė nei Jungtinėse Valstijose, kurių piliečiai dabar elektroniniu būdu įprato pirkti net bandeles.Kai kurie bendrovių vadovai žvelgia ne tik į vietinius, bet ir į visos Europos projektus, tokius kaip pasienio kontrolės sistema. Saugumo projektai tapo ypač aktualūs po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų Jungtinėse Valstijose ir šiemetinio karo Irake.
Be to, verslininkų teigimu, sparčiai auga būsimųjų valstybių narių iš Rytų Europos rinka. Šios kitąmet prie ES prisijungsiančios šalys technologijų požiūriu santykinai atsilieka, todėl joms interneto naujoves tenka diegti kur kas sparčiau.
“Reuters”-ELTA
