Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) paskelbė, kad 2012 m. II ketvirtį ištyrė 4 265 pranešimus apie incidentus elektroninėje erdvėje. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog per paskutinius tris mėnesius, net 59 proc. padaugėjo pranešimų apie klastojimo (angl. phishing) atvejus. Didžiąją šių pranešimų dalį sudarė pranešimai apie finansinių institucijų, tarp jų ir Lietuvoje veikiančių bankų, suklastotas interneto svetaines.
Klastojimas yra sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis, dažniausiai naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančios institucijos adresą. „Neteisėtą informacijos išviliojimą ir rinkimą galima vadinti „klasikiniu“ apgavystės būdu. Paprastai sukčiai paruošia elektroninius laiškus, kurie atrodo lyg būtų siunčiami iš banko ar kitos finansinės institucijos, o juose vartotojo prašoma patvirtinti savo prisijungimo prie banko sąskaitos ar kredito kortelės duomenis. Norint susilpninti žmonių budrumą, neretai piktavaliai bando gąsdinti, jog į banko duomenų bazę buvo bandoma laužtis, tad neva privalote pakeisti savo slaptažodžius, nurodyti sąskaitų numerius, kreditinės kortelės duomenis ir t.t.“, – bendrovės „DPA Lietuva“ pranešime cituojamas jos vadovas Laurynas Truncė.
Jis pabrėžia, kad dažnai pasisavinus duomenis vartotojai net nepastebi apgaulės, nes būna nukreipiami į oficialų banko ar kitos finansinės institucijos interneto puslapį. Sukčiai neretai apsimeta ne vien bankų darbuotojais, bet ir kitų su pinigais susijusių interneto organizacijų, pavyzdžiui, „PayPal“ ir „eBay“ mokėjimo ir elektroninės prekybos sistemų atstovais.
Pranešama, kad artėjant Londono olimpinėms žaidynėms atsiranda vis daugiau sukčių, kurie, prisidengdami olimpiados vardu, bando pasinaudoti žmonių patiklumu ir išvilioti jų pinigus ar slaptus duomenis. „Tarptautinėje erdvėja pasirodo vis daugiau informacijos apie sukčių, prisidengusių Londono olimpiados vardu, apgautus žmonės. Paprastai vartotojas gauna laišką, jog neva jis laimėjo didžiulį prizą olimpinėje loterijoje, tad jam tereikia pervesti tam tikrą pinigų sumą už „administracines arba pinigų perlaidos“ išlaidas ir prizas jau ranka pasiekimas. Žinoma, pervedus pinigus jokio laimėto prizo žmogus taip ir nesulaukia. Kai kuriais atvejais net prašoma atsiųsti savo paso kopiją ar duomenis, kad būtų įsitikinta „laimėtojo“ tapatybe. Suprantama, kad vėliau šie duomenys gali būti panaudoti nedoriems tikslams“, – sakė L. Truncė.
