Pokalbį su Kauno miesto VPK policijos vyresniojo komisaro vyriausiojo komisaro pavaduotoju Antanu Gaižausku pradėjome nuo ne itin malonaus klausimo, tačiau kriminalinės policijos vadovas dėl to nė kiek nenusiminė... Nuo eilinio patrulio iki atsakingo vadovo posto pakilęs pareigūnas neslėpė, jog dirbti nėra lengva, tačiau su problemomis susidoroti galima...
- Neseniai vykusiame pasitarime jūs gana optimistiškai apžvelgėte praėjusių metų darbo rezultatus ir teigėte, jog Kaune nusikaltimų skaičius mažėja, vadinasi, kriminogeninė situacija nėra tokia grėsminga. Tačiau šio sausio duomenys tiesiog apstulbino - lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Kaune nusikalstamų veikų užfiksuota net 96 procentais daugiau. Kaip manote, kas nulėmė tokį staigų nusikaltimų kreivės kilimą?
- Kad taip atsitiks, buvo galima prognozuoti. Tokį staigų nusikaltimų kreivės kilstelėjimą aukštyn nulėmė viena visiems suprantama priežastis - statistika. Mat iki praėjusių metų rudens nebuvo praktikuojama pradėti ikiteisminius tyrimus pagal visus užregistruotus pranešimus apie nusikalstamą veiką. Tiek policijos, tiek prokuratūros pareigūnai laikėsi pozicijos, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant rimtam pagrindui. Beje, ši pozicija buvo skirtinga įvairiose Lietuvos vietose. Pernykščių metų pabaigoje baigusi tyrimą bei išanalizavusi duomenis, Generalinė prokuratūra padarė išvadą, jog Kaune ikiteisminis tyrimas pagal užregistruotas veikas buvo pradedamas maždaug 50 procentų visų atvejų. Atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą išanalizuodavo prokurorai ir tokį sprendimą patvirtindavo savo parašais. Vėliau susiformavo nuomonė, jog ikiteisminį tyrimą reikia pradėti visais atvejais. Pavyzdžiui, štai gatve ėjo žmogus, paslydo, pargriuvo, susimušė nosį ar susilaužė ranką ir pakliuvo į traumatologinį punktą. Medikai atsiuntė policijai pranešimą, o pareigūnai turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad įsitikintų, jog to žmogaus tikrai niekas nepastūmė, jog jis susižalojo pats... Štai čia norėčiau pacituoti BPK 168 straipsnio 1 dalį, kurioje rašoma, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, reikiamais atvejais - jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. O iš tiesų tokius pranešimus ar skundus apie nebūtus dalykus gali pateikti tik nestabilios psichikos žmogus, vadinasi, visais kitais atvejais šį tyrimą reikia pradėti... Yra daugybė straipsnių, pagal kuriuos procesas vykdomas privataus kaltinimo tvarka. Todėl daugeliu atvejų, net nepriimant nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą, galime pasiūlyti piliečiui, kad jis savo bėdas spręstų teisme privataus kaltinimo tvarka... Taigi realiai šiais metais įklimpome į visus tuos smulkių vagysčių, nesunkių sveikatos sutrikdymų, pranešimų iš ligoninių, kaimynų tarpusavio nesutarimų ir kitus tyrimus. Dėl to sausį net 96 procentais su trupučiu padidėjo nusikalstamų veikų, kai anksčiau, nors visi tokie pažeidimai būdavo užregistruojami, bylų nekeldavome ir ikiteisminio tyrimo nepradėdavome... Tenka pridurti, jog dabar dėl to žymiai padidėjo darbo krūvis (tiek patiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorams), darbo sąnaudos, be to, nereikėtų pamiršti, jog Kaune šiais metais trūksta net 190 policijos pareigūnų. Vadinasi, tenka papildomai dirbti už kolegas. Tokie reikalavimai mus klampina ir kitąkart bus sudėtingiau tirti tuos nusikaltimus bei veikas, kuriems reikėtų žymiai daugiau dėmesio.
- Galbūt galėtumėte palyginti ir pakomentuoti pernykštį sausį ir tuo pačiu šių metų laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas...
- Taip, aš išstudijavau šiuos duomenis. Štai šiemet padaugėjo žmogžudysčių (pernai sausį buvo užregistruotos dvi, šiemet - trys), užfiksuota 504 vagystės (165 daugiau nei pernai), tuo tarpu automobilių vagysčių nuo 106 sumažėjo iki 83. Tenka pripažinti, jog padaugėjo ir plėšimų (net keturiasdešimčia) bei sukčiavimo atvejų, turto iššvaistymo, turto sunaikinimo (pernai sausį nebuvo iškelta nė viena byla, o šiemet - net 63). Kalbant apie viešosios tvarkos pažeidimus tenka priminti, jog takoskyra tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės labai slidi, o teismų pirmininkai bei prokurorai pasisako už tai, kad geriau pradėti ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o vėliau, juos tinkamai įvertinus, geriau perkvalifikuoti, nei iškart nepradėti tyrimo. Tačiau tai nutiko ne tik Kaune. Dėl panašios priežasties padidėjo nusikaltimų ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Alytuje - 120 procentų, Ignalinos rajone - net 241 procentu, Marijampolėje - 102 procentais ir t. t. Palyginti nedidelis nusikalstamų veikų skaičius užfiksuotas Vilniuje (šiemet čia nusikaltimų padaugėjo "tik" 29,4 procento), tačiau manau, kad taip atsitiko dėl to, jog minėti procesai, kuomet ikiteisminis tyrimas pradedamas visais atvejais, prasidėjo žymiai anksčiau nei Kaune...
- O kaip galėtumėte apibūdinti jūsų pareigūnų santykius su prokurorais? Ar nesama tarp jų nesutarimų?
- Mūsų santykiai gana normalūs. Įstatymas labai griežtai padalino kompetenciją - policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, o prokurorai organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui. Šiuo atveju prokuroras yra procesinis mūsų vadovas, kadangi jis prižiūri ir kontroliuoja, turi teisę nutraukti ikiteisminį tyrimą arba priimti sprendimą (kai surinkta pakankamai medžiagos), kada bylą siųsti į teismą... Kiekvienas prokuroras tyrimo metu yra autonomiškas ir, galima sakyti, pagrindinė šachmatų figūra... Vis dėlto tai yra bendras visų šių pareigūnų darbas ir labai norėtume, kad ikiteisminis tyrimas būtų ekonomiškas, intensyvus ir kokybiškas, atliekamas per maksimaliai trumpą laiką. Žinoma, būna įvairių dalykų, skirtingų nuomonių, tačiau prokuroro reikalavimai, jeigu jie neprasilenkia su įstatymais, mums yra privalomi... Vis dėlto įstatymas yra karalius, o ne karalius - įstatymas...
- Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip vertinate savo pavaldinių padarytas klaidas arba aplaidumą darbe?
- Lyginant su 2003 metais, pernai drausmine tvarka baustų pareigūnų žymiai padaugėjo. Tyrėjai gavo nuobaudas už tam tikrus procesinius pažeidimus, aplaidų bylų tyrimą. Tačiau vėlgi galima įvertinti ir tai, jog jiems tenka dideli darbo krūviai ir jie kartais tiesiog fiziškai nepajėgūs atlikti visų tų darbų, kurie jiems paskiriami. Kitas momentas - darbo laiko trukmė, kurią kontroliuoja profsąjungos. Jos tikrina, ar nėra dirbami viršvalandžiai, ar nedirbama be atlygio ir t. t. Todėl kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas. Be to, tenka pridurti, jog pas mus dar labai šlubuoja kvalifikuotų specialistų rengimas. Sakykime, Vokietijoje ar Kanadoje į vieną laisvą pareigūno vietą pretenduoja dešimt asmenų, o pas mus - nė vieno. Norint, kad ateitų dirbti į policiją, reikia gerokai įkalbinėti, kuo nors vilioti. Policininkų kategorijoje šie klausimai dar išsprendžiami, o aukštesnėms pareigoms, kur reikalingas teisinis bakalauro ar magistro išsilavinimas, rasti darbuotojų sudėtinga. Jie renkasi prokuratūrą, VSD, STT, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, advokatūrą ir t. t. Šiuo metu teisininkų poreikis yra gana didelis.
- Kauno visuomenei yra žinomas miesto policijos devizas" "Aš ir policija - saugus miestas". Sakykite, kaip tai įgyvendinama?
- Tokie pokyčiai atsiranda santykiuose su miesto gyventojais, su bendruomene. Panašūs dalykai būdavo ir milicijos laikais (kai gatvėse patruliuodavo draugovininkai), tačiau tada buvo daugiau komandiniai dalykai. Na, ir dabar yra gana aktyvių žmonių, kurie talkina policininkams. Po Nepriklausomybės atkūrimo policija pradėjo modernėti, orientuotis į Vakarus, dirbti kartu su visuomene... Tokia veikla įgavo pagreitį, kuomet mūsų vadovai apsilankė Kanadoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ir iš ten parsivežė bendradarbiavimo su visuomene idėjų, kurias geranoriškai parėmė miesto valdžia. Prie VPK yra įkurta Visuomeninė taryba, kuriai atstovauja profesoriai, Priskėlimo bažnyčios klebonas, todėl manau, kad jos veikla bus tikrai sėkminga. Jau aptarėme dvi programas (saugaus eismo gerinimo ir bendravimo su visuomene), dėl kurių finansavimo kreipėmės į miesto valdžią.
- Išties gražu, kai policijos pareigūnai ne tik prašo visuomenę padėti sulaikyti vagį ar plėšiką, bet ir jiems organizuoja įvairius renginius bei priemones... Iki šiol daugelis gerai atsiliepia apie pernykštę Angelų sargų dienos šventę... Tikriausia malonu, kai piliečiai į policiją žvelgia ne kaip į represinių struktūrų atstovus, o beveik kaip į draugus...
- Jūs labai tiksliai pasakėte, kad policija dabar orientuojasi daugiau į pagalbą visuomenei. Iš tiesų būna labai daug švenčių ir jos mums tikrai nesukelia didelių problemų, neįvyksta rimtų incidentų. Žmonės paklūsta policininkų reikalavimams, supranta, kad reikia laikytis tvarkos. Tai - ne vienkartiniai, o nuolat atliekami darbai... Darbui su visuomene sukurtas specialus padalinys, kuris turi savo planus ir daug minčių, kaip juos įgyvendinti. Klasikiniu policijos ir visuomenės bendravimo pavyzdžiu galėčiau įvardyti kaunietės merginos nužudymo tyrimo kompleksą, kur ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir žiniasklaida (surizikavusi parodyti nukirstą merginos galvą, kas leido greitai nustatyti jos asmenybę) ir labai svarbūs atskirų moterų parodymai...
- O ar galite sakyti, jog Kaunas yra saugus miestas? Ar tikrai šiuo metu nusikalstamų susivienijimų bei įvairių grupuočių veiklos šaknys jau pakirstos?
- Ir anais, milicijos laikais, ir dabar Kaunas pasižymi sudėtinga situacija, tačiau galėčiau konstatuoti, jog pastaruoju metu yra sukoncentruotas dėmesys į vieną kumštį - ta prasme, jog policija dirba vieningai su kitomis institucijomis. Atėjus čia dirbti 1998 metais, pirmieji mano žingsniai kalbantis su policijos vadovais Vilniuje buvo paprasti - prašiau tam tikros pagalbos ir patarimų, kaip tvarkyti susiklosčiusią situaciją. Galiu pasakyti, jog šis planas vykdomas.
- O kaip vertinate tą faktą, jog Policijos departamente sudaryta speciali komisija senoms, iki šiol neištirtoms byloms tirti? Kaip jūs vertinate šį procesą? Ar jis jūsų nežeidžia?
- Manau, kad tai buvo sugalvota teisingai. Tai lemia ir patirtis, ir galimybės, juk Policijos departamentas valdo situaciją visos šalies mastu, kai galima nusikaltimo siūlo galą užčiuopti kažkur visai kitoje Lietuvos vietoje, o ne Kaune, kai galima valdyti situaciją... Tai pareigūnams atriša rankas. Be to, mums užtenka to darbo, kurio turime su kaupu kiekvieną dieną... O juk sudėtingos bylos prasidėjo dar senais laikais, nuo privatizacijos laikų, kai vyko turto dalybos, pasišaudymai, atsirado narkotikai, skolų išmušinėjimai, žmonių grobimai ir t. t. Tai ganėtinai sudėtingi tyrimai ir žinome, kokie asmenys juose dalyvavo... Šiuo atveju reikia įvertinti ir priešininkus. Man patiko generalinio komisaro pasakymas, jog prieš rimtus nusikaltėlius turi būti pastatyta rimta pareigūnų grupė, kuri gali juos įvaryti į kampą. Labai gerai, kad susiklostė geri mūsų policijos santykiai su VSD Kauno apskrities padaliniu, su STT, Finansinių nusikaltimų tyrimo padaliniu ir t. t. Negaliu nepaminėti ir Pirmojo pulko karių, kurie mums labai padeda, kuomet reikia ieškoti ir nusikaltėlių, ir dingusių asmenų...
- Linkiu sėkmės kovojant už saugų Kauną.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
