Nuo pat tada, kai sūnūs buvo maži, per Kalėdas pas mus susirinkdavo visa šeima, kai jie užaugo, ir toliau išlaikėme tradiciją Kalėdas švęsti mūsų namuose. Kol buvo gyva mano mamytė ir vyro tėvai, jie irgi visada kartu su mumis sėsdavo prie šventinio stalo.
Net ir dabar veide atsiranda šypsena, pagalvojus apie tą šventinį šurmulį namuose. Mažiesiems anūkėliams irgi labai patinka, kai visi susirenkame – ir dovanų daug, ir dėmesio. Smagu, kai nuo mažų dienų diegiamos vertybės ir kuriamos tradicijos.
„Šventės sugadintos“
Bet prieš porą dienų sulaukiau tokio skambučio iš marčios, kad net prisėdau... Ji pasigyrė, kad jau padovanojo sūnui kalėdinę dovaną, dar pasvarsčiau, kodėl taip anksti, juk iki Kalėdų dar daugiau nei mėnuo. O ji, pasirodo, padovanojo jam kelionę ir Kalėdas šiemet jie sutiks ne su šeima, o šiltuose kraštuose! Kai išgirdau, tikrai vos nenualpau ir susigraudinau.
Labai myliu savo marčią, bet toks akibrokštas įskaudino. Jau tiek metų šventes pasitikdavome kartu, o dabar nusprendė, kad atsibodo švęsti kasmet taip pat, norisi kažko naujo. Jūs man pasakykit – ar tikrai tradicijos tampa tokios nebesvarbios?
Man visa žiemos švenčių esmė yra susiėjimas į vieną krūvą, buvimas kartu, juk tiek nedaug tų progų visiems susirinkti į vieną vietą. Nelieka nieko kito, kaip tik gerbti jų sprendimą švęsti, kaip jie nori, bet man plyšta širdis – tikrai Kalėdos jau sugadintos joms dar net neatėjus...
Autorius: skaitytoja Vita
