„Aš nežinau, ar myliu savo vaiką.“
„Nenorėdavau grįžti namo.“
„Stengiausi visiems parodyti, kokia esu puiki, liepdavau jam mokytis, tobulėti, kad tik būtume įvertinti.“
Ir viskas pasikeitė vos vieną akimirką, kai Katažinai jos vyras Deividas pasakė žodžius, kurie man, asmeniškai, iki šiol gniaužia gerklę: „Tu tiesiog jį mylėk.“
Kaip mes dažnai tai pamirštame, mamos! Spaudžiame dėl pažymių, vežame į būrelius, kaip trofėjus demonstruojame socialiniuose tinkluose – kokie gražūs, kiek daug pasiekę, kokie tobuli.
„Mes tai pamirštame“
Bet ar tikrai mes tiek esame tuščios, kad vienintelis pasididžiavimas gali būti vaikai? O jeigu ne tokie jau ir gražūs? O jeigu – sergantys? Tai niekaip, mamos, atsiminkime, niekaip nekeičia mūsų ryšio su vaikais ir jų meilės mums.
Esame jiems pačios svarbiausios, o jie – Dievo dovana. Ir nesvarbu, ar su diagnozėmis, ar sergantys, ar ne tokie gabūs, kaip draugės vaikai.
Vertinkime, apkabinkime ir branginkime tuos, kurie mums – patys svarbiausi!
Autorius: skaitytoja Jovita
