Naujausia žinia dėl vėjo jėgainių ji pasidalijo ketvirtadienio vakarą savo socialiniame tinkle.
„Šiuo metu 21 val. Dar vyksta svarstymas. Man asmeniškai jau daug kas aišku.
Gyventojų klausimų daug – PAV rengėjų atsakymų NĖRA. Tokia situacija yra NEPRIIMTINA.
Vėjo jėgainių parko projektas Širvintose. PAV ataskaitos viešas pristatymas.
Esu tikra, kad į daugumą gyventojų keliamų klausimų privalėjo būti atsakyta ir jie galėjo būti išdiskutuoti dar iki šio viešinimo. Tačiau tai padaryta NEBUVO.
Todėl Širvintų rajono savivaldybė laikysis kritiško požiūrio į planuojamą veiklą, nes įvertinti tiek aplinkosaugos, tiek nekilnojamo turto, paveldo apsaugos, tiek atskirų gyventojų grupių interesus, yra svarbu. Kaip ir tai, kad bet kokia planuojama ūkine veikla ir rajone gyvenančių bei dirbančių žmonių interesai turi būti suderinti.
Dėkoju šio vakaro viešame pristatyme Širvintų r. savivaldybei atstovaujantiems teisininkams“, – rašė Ž. Pinskuvienė.
Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis.
Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos.
„Šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai. (...) Palyginimui, Lenkijoje ir Estijoje daugiau nei pusė elektrinių vis dar naudoja iškastinį kurą“, – pranešime teigė E. Šegurovas.
Lietuvoje daugiausia energijos generuoja vėjas, saulė ir hidroenergija.
„Tai pirmi metai, kai įvyko rokiruotė šiame trejetuke. Jeigu dar prieš metus hidroakumuliacinė elektrinė buvo galingiausias elektros generatorius, dabar ją aplenkė vėjo ir saulės elektrinės, kurių abiejų įrengtoji galia pernai praktiškai padvigubėjo“, – pažymėjo E. Šegurovas.
Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos šių pajėgumų įrengtoji galia per metus augo 17 proc. ir pasiekė 82 gigavatus (GW). 57 proc. visų gamybos pajėgumų čia sudaro atsinaujinanti energetika, o su atominėmis ir aplinkai draugiškomis elektrinėmis – 65 proc.
Didžiausi pajėgumai įrengti Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 36 GW ir 27 GW), toliau rikiuojasi Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija.
