Jau kelis dešimtmečius mokslinės fantastikos filmų mūšių scenose įvairios karo mašinos gindavosi ir puldavo naudodamos lazerius. Ryškių spalvų greitai šaudomi spinduliai staigiai išnaikindavo priešų linijas, sudarydami išraiškų efektą.
Šiais technologijų laikais tai tampa jau nebe vaizduotės vaisiumi, o realybe. Vis daugiau valstybių tobulina savo ginkluotę ir pritaiko lazerių technologijas.
Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Ananičienė teigė, kad Lietuvos lazerių įmonės taip pat dirba dėl šių technologijų pritaikymo gynyboje. Bet kol kas didelių rezultatų nėra pasiekta.
„Žengiame dar pačius sąlyginai pirmuosius žingsnius“, – sakė ji.
Kaip pripažino pašnekovė, Lietuvoje nėra tiek daug ir pačių įmonių, kurios galėtų sau leisti tokius bandymus.
„Mes Lietuvoje turime vos keletą įmonėlių, kurios yra visiškai startuolių lygių, kur ten vienas, du žmonės bando dar kažką pasidaryti. Bet iš tų, kuriuos daugiausiai žinome, kad dirba su lazeriais, tai būtų „Brolis“ arba „Aktyvus Photonics“, kur tikrai turi tiesioginę paralelę tarp tų lazerinių technologijų, kurias gamina, ir jų absoliutų integralumą į gynybines sistemas“, – vardino K. Ananičienė.
„Žinau, kad yra keletas visiškai startuolių, kur bando būtent save atrasti, tai bando ieškoti sprendimų, kaip galima panaudoti irgi tam tikras optines sistemas gynybai, pavyzdžiui, kabinant prie dronų. Bet čia dar visiškai patys pirmieji žingsniukai, kur tiesiog girdėjau, kad žmogus bando kažką vieną kitą pasidaryti“, – atkreipė dėmesį ji.
Yra keletas svarbių kliūčių
Tačiau pritaikyti lazerius gynyboje nėra taip paprasta, kaip gali iš pradžių pasirodyti.
„Tai dažniausiai reikalauja visiškai kitų sprendimų ne vien tiktai iš fizikinės pusės. Sprendimų reikia išgauti, kad ta šviesa turėtų tam tikrus, vadinkime, parametrus. Lygiai taip pat reikia atliepti ir dydžio reikalavimus, nes, pavyzdžiui, kokį tu lazerį gali į laboratoriją nuvežti, tai beveik neribojama. Tie patys galingiausi, kur lietuviai irgi yra kūrę, „Sylos“ lazeriai, tai jie patalpos dydžio. Bet į gynybą tokio neišsiveši“, – dėstė Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į kitą itin svarbų komponentą – aplinką, kurioje bus panaudojami lazeriai bei technologijų sąveiką su ja.
„Kitas dalykas, jau naudojant gynyboje, tai mes kalbame apie lazerių naudojimą ne laboratorijoje, ne aklimatizuojamoje aplinkoje. Gamyboje tu gali reguliuoti drėgmę, šilumą, dar ką nors. Tai mes kalbame apie technologijų komponentų panaudojimą realiomis sąlygomis. Tai temperatūrų skirtumai, drėgmės skirtumai ir panašiai“, – aiškino K. Ananičienė.
Gaunama finansinė parama leidžia plėstis
Tai sukelia spaudimą ne tik permąstyti ir fiziškai pritaikyti komponentus, bet ir dar tikslingiau išnaudoti suteikiamus finansinius resursus, kad jie nebūtų išnaudoti veltui.
Praėjusiais metais patvirtintame valstybės biudžete nurodytas rekordinis 4,79 mlrd. eurų gynybos biudžetas. Nuo šios sumos apie 145 mln. eurų bus panaudoti integruotai oro gynybai nuo dronų, t.y., žvalgybai, ginklų sistemoms ir pačiai gynybai.
Taip pat, kaip skelbė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, praėjusių metų liepos mėn. tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pasirašė įsakymą, kuriuo 10 įmonių ir projektų buvo skirta 1 mln. eurų subsidijų. Tuo siekiama užtikrinti šalies gynybą ir inovacijas šioje srityje. Tarp projektų buvo minimi sprendimai apie karių saugumą ir ryšio užtikrinimą, nauji žvalgybos projektai bei įvairūs jutikliai ir prietaisai, kurių pagrindiniai komponentai būtų lazeriai.
Nevalia pamiršti ir tarptautinio bendradarbiavimo. Šių metų sausį „Brolis“ savo oficialiame puslapyje paskelbė naujieną, kad pasirašė sutartį su Belgijos kariuomene dėl pėstininkų optikos tiekimo. O kitoje naujienoje teigiama, kad sutarta su Danijos kariuomene jiems teikti lazeriais paremtas nusitaikymo ir kitas priemones.
Straipsnio autorė yra Greta Miglinaitė, kuri atlieka praktiką naujienų portale tv3.lt
