Žmones koma gali ištikti dėl daugelio priežasčių, įskaitant stiprų smūgį į galvą, patirtą avarijos ar nelaimingo atsitikimo metu, arba sąmonės praradimą dėl kokios nors ligos.
Kartais komą medicininiu būdu sukelia gydytojai, kad palengvintų pacientų kančias arba suteiktų jiems daugiau galimybių išgyventi, tačiau net ir tada gali praeiti kelios dienos, savaitės, mėnesiai ar net metai, kol pacientai gali atgauti sąmonę.
Kai kuriais kraštutiniais atvejais žmonės gali dešimtmečius praleisti komoje ir atsibudę pastebėti, kad gerokai paseno, jų artimieji mirė, o visuomenė politiškai, kultūriškai ir technologiškai pažengė į priekį.
Trys žmonės pasidalijo istorijomis „Reddit“ tinkle, apie tai, kaip jie prisimena buvimą komoje ir kaip tai juos paveikė.
Sapnavo mirusį brolį
Vienas vartotojas, kuris tris dienas buvo ištiktas medikų sukeltos komos, kai buvo gydomas nuo vėžio, sakė, kad sapnavo prieš metus mirusį brolį dvynį, rašoma dailystar.co.uk.
„Reddit“ tinklo vartotojas sakė, kad visą laiką, kol buvo komoje, jis buvo su broliu „dideliame žaliame lauke su daug saulės“, ir pridūrė, kad jo pokalbiai su broliu „atrodė tikri“.
Jis sakė: „Man įdomu, ar mano bendravimas su broliu dvyniu buvo realus, ar tik dėl vaistų, kuriuos man davė, tai atrodė realu.“
10 metų sapnavo, kad turi žmoną ir vaikų
Vienas vartotojas pasidalijo, kaip komos būsenoje jis sutiko „nuostabią moterį“, nuo kurios jo širdis tiesiog virpėjo.
Jis sakė: „Persekiojau ją ištisus mėnesius, kol galiausiai patraukiau jos dėmesį. Po dvejų metų susituokėme ir beveik iš karto ji man pagimdė dukrą. Turėjau puikų darbą, o mano žmonai nereikėjo dirbti už namų ribų.
Kai mano dukrai buvo dveji, žmona pagimdė man sūnų. Sūnus buvo mano gyvenimo džiaugsmas. Kiekvieną rytą prieš išeidama į darbą įeidavau į jo kambarį.“
Tačiau po kurio laiko – praėjus 10 metų – vartotojas pamažu pradėjo suprasti, kad niekas iš šio svajonių pasaulio nėra realu.
Vartotojas tęsė: „Viskas, ką mačiau, buvo raudona, girdėjau balsus, riksmus, visokius keistus garsus ir pajutau skausmą... be galo daug skausmo.
Pirmieji žodžiai, kuriuos pasakiau, buvo „man trūksta dantų“ ir atmerkiau akis. Aš gulėjau ant nugaros ant šaligatvio, apsuptas žmonių, kurių nepažinojau, buvau visiškai sutrikęs.“
Vėliau vartotojas aprašė, kad supratęs, jog visa tai buvo netikra, išgyveno 3 depresijos metus. Jis sakė: „Liūdėjau dėl žmonos ir vaikų netekties ir supratau, kad jie niekada neegzistavo.“
Haliucinacijos
Aiškindamas savo istoriją, kitas vartotojas sakė, kad prisimena, jog sapnavo „aiškius sapnus, kurie buvo labai psichodeliniai ir siaubingi“ ir dėl kurių „beviltiškai norėjo pabusti“, nes žinojo, kad jie nebuvo tikri.
Kai pagaliau pabudo, jį ir toliau kamavo „beprotiškos haliucinacijos“. Jis sakė: „Buvau įsitikinęs, kad skraidau dirižabliu, kad mano akyse nutūpė drugeliai ir kad žudikų komanda bando pavogti mano vaistus.“
