„Šios penkios šalys <...> pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus Islamo Respublikai Iranui pagal tarptautinę teisę <...>, jos privalo visiškai atlyginti Islamo Respublikai Iranui padarytą žalą, įskaitant kompensacijų mokėjimą už visą materialinę ir moralinę žalą, atsiradusią dėl jų tarptautinių pažeidimų“, – pareiškė nuolatinis Irano atstovas JT Amiras Saidas Iravani.
Irano valdžios vertinimu, JAV ir Izraelio smūgių padaryta žala Iranui preliminariai siekia 270 mlrd. dolerių (apie 254 mlrd. eurų). Vyriausybės atstovė patikslino, kad tikslesni skaičiai bus įvardyti įvertinus žalą tiesiogiai pastatams, atlikus biudžeto pajamų praradimo analizę bei įvertinus pramonės objektų darbo sustabdymo pasekmes.
Vyriausybės atstovė taip pat pranešė, kad Irano derybininkų grupė, be kita ko, sprendžia karinių reparacijų išmokėjimo iš Jungtinių Valstijų pusės klausimą. Jis tariamai buvo aptartas praėjusią savaitę Islamabade vykusiose derybose, kurios pasibaigė nesudarius susitarimo.
Iranas plečia reikalavimų sąrašą: kompensacijų reikalauja ne tik iš JAV, bet ir iš kaimyninių šalių
Irano patirta žala dėl JAV ir Izraelio smūgių šiuo metu siekia apie 270 mlrd. dolerių, pareiškė oficiali Islamo Respublikos vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani. Ji pažymėjo, kad šis įvertinimas grindžiamas „preliminariais ir labai apytiksliais skaičiais“. Pasak F. Mohajerani, šalies vyriausybės ekonominis blokas artimiausiu metu ketina detaliau įvertinti tiesioginę žalą pastatams, taip pat atlikti biudžeto pajamų praradimo ir pramonės objektų darbo sustabdymo pasekmių analizę. Ji pridūrė, kad Irano atstovai derybose su JAV kelia karinių reparacijų klausimą. Ši tema, be kita ko, buvo aptarta paskutiniame susitikime Islamabade.
Anksčiau aukščiausiasis Irano lyderis Mojtaba Khamenei, kuris iki šiol nėra pasirodęs viešumoje, pareiškė, kad Teheranas reikalauja reparacijų už šaliai padarytą žalą ir žuvusiuosius per Amerikos bei Izraelio atakas. Jo teigimu, Iranas „neieškojo ir neieško karo“, tačiau jokiomis aplinkybėmis neatsisakys savo teisėtų teisių. Taip pat Teheranas pareikalavo kompensacijų iš Saudo Arabijos, JAE, Kataro, Bachreino ir Jordanijos „už jų dalyvavimą Amerikos ir Izraelio kare prieš Iraną“.
Derybos po karinės operacijos ir blokada Hormūzo sąsiauryje
JAV ir Izraelis karinę operaciją prieš Iraną pradėjo vasario 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad pagrindiniai jos tikslai – atimti iš Teherano galimybę sukurti branduolinį ginklą ir gaminti tolimojo nuotolio raketas. Karinio konflikto metu Baltųjų rūmų vadovas kelis kartus grasino Iranui visišku sunaikinimu. Be kita ko, jis kalbėjo apie planą smogti elektrinėms ir tiltams, kad priverstų Irano valdžią sėsti prie derybų stalo ir sudaryti sandorį su Vašingtonu. Balandžio 8 d. D. Trumpas paskelbė apie dviejų savaičių ugnies nutraukimą. Po trijų dienų, balandžio 11 d., šalys surengė pirmąsias tiesiogines derybas, tačiau susitarimo nepasiekė.
Tuo pat metu JAV delegacijai susitikime vadovavęs viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad Vašingtonas pasiekė visus iškeltus tikslus karinės operacijos metu ir gali ją užbaigti.
Tačiau lieka neišspręstas Hormūzo sąsiaurio klausimas, kurį Iranas užblokavo atsakydamas į smūgius. Šiuo jūrų keliu į pasaulinę rinką patenka iki 20 proc. naftos ir 30 proc. suskystintųjų gamtinių dujų. Teheranas nusprendė rinkti mokestį iš tanklaivių už plaukimą juo, o gautas lėšas skirti šalies atstatymui po karo. D. Trumpas pasisakė prieš tai ir paskelbė sąsiaurio blokadą. Teheranas savo ruožtu pareiškė, kad JAV bandymai blokuoti šią vandens arteriją yra „pasmerkti žlugti“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
