JAV: dėl Irano uostų blokados neleista išplaukti šešiems laivams
JAV kariuomenė antradienį pranešė, kad per pirmąsias 24 valandas nuo jūrų blokados prieš Islamo Respubliką pradžios sėkmingai sutrukdė šešiems laivams išplaukti iš Irano uostų.
Už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad šioje misijoje dalyvauja daugiau nei 10 tūkst. JAV karių, daugiau nei dešimt karo laivų ir dešimtys orlaivių.
„Per pirmąsias 24 valandas nė vienas laivas nepraėjo pro JAV blokadą, o šeši prekybiniai laivai pakluso JAV pajėgų nurodymui apsisukti ir grįžti į Irano uostą Omano įlankoje“, – pažymėjo CENTCOM savo pranešime socialiniame tinkle „X“.
„Blokada nešališkai taikoma visų šalių laivams, įplaukiantiems į Irano uostus ir pakrantės zonas arba iš jų išplaukiantiems, įskaitant visus Irano uostus Arabijos įlankoje ir Omano įlankoje“, – pridūrė centrinė vadavietė.
Tačiau nepaisant CENTCOM pareiškimo, kad nė vienas laivas nesugebėjo prasiskverbti pro blokadą, jūrų duomenų teikėjo „Kpler“ jūrų eismo stebėjimo duomenys parodė, kad Hormuzo sąsiaurį perplaukė mažiausiai trys iš Irano uostų išplaukę laivai, nors kai kurie šiuo maršrutu plaukę laivai vėliau apsisuko.
Pasak „Kpler“, jie buvo tarp mažiausiai septynių su Iranu susijusių laivų, kurie pasinaudojo šiuo maršrutu po to, kai pirmadienį 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku įsigaliojo Vašingtono blokada.
Teherano pajėgos faktiškai uždarė sąsiaurį po to, kai vasario 28 dieną prasidėjo JAV ir Izraelio oro kampanija prieš Islamo Respubliką. Žlugus taikos deryboms su Iranu, JAV sekmadienį paskelbė apie savo blokadą.
Serbija rengiasi gaminti kovinius dronus kartu su Izraeliu
Serbija kartu su Izraeliu gamins kovinius dronus, antradienį pareiškė populistinis prezidentas Aleksandaras Vučičius, šiai Balkanų šaliai siekiant stiprinti savo kariuomenę ir didinti ginklų gamybą.
Pasak naujienų agentūros „Tanjug“, A. Vučičius sakė, kad „turėsime geriausius dronus šioje pasaulio dalyje“.
Jis pridūrė, kad dronai nebus pigūs, bet bus labai veiksmingi naikindami šarvuotas transporto priemones, teigiama agentūros pranešime.
Pasak agentūros, A. Vučičius nepateikė išsamesnės informacijos apie būsimą gamybą.
„Mes nežinome, kaip gaminti dronus taip, kaip tai daro Izraelis, – sakė jis. – Didžiuojuosi tuo (planu), mes tai darysime kartu, tai bus daroma lygiomis dalimis, 50-50.“
„Serbija pasakė: gausime inovacijų ir (apmokysime) savo žmones, kurie ateityje galės tai daryti“, – sakė A. Vučičius.
Serbijos naujienų tarnybos BIRN duomenimis, Balkanų šalies valstybinis ginklų gamintojas „Yugoimport SDPR“ kartu su „Elbit Systems“ atidarys dronų gamyklą. Tarnybos pranešime teigiama, kad Izraelio bendrovei priklausys 51 proc. būsimos gamyklos akcijų.
A. Vučičiaus vyriausybė siekia stiprinti šalies kariuomenę ir, siekdama modernizuoti savo oro pajėgas, šalis 2024 metais užsisakė dvylika Prancūzijoje gaminamų naikintuvų „Rafale“.
Belgradas taip pat yra įsigijęs karinės įrangos iš Kinijos ir Rusijos, nes palaiko artimus ryšius su Pekinu ir Maskva, nors oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje.
Serbija yra pažadėjusi nesijungti prie NATO, kuri 1999 metais bombardavo šalį, siekdama po dešimtmečio karų nestabiliame Balkanų regione sustabdyti karą Kosove.
Šaltinis: Saudo Arabijos, Pakistano, Egipto ir Turkijos diplomatijos vadovai surengs derybas
Saudo Arabijos, Pakistano ir Egipto užsienio reikalų ministrai šią savaitę Turkijoje susitiks su Turkijos diplomatijos vadovu derybų regioniniais klausimais, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė šaltinis Turkijos užsienio reikalų ministerijoje.
„Tai bus trečiasis keturių šalių susitikimas, skirtas aptarti regioninius reikalus, o ne konkrečiai Hormuzo sąsiaurį“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Diplomatijos vadovai derybas turėtų surengti Pietų Turkijoje rengiamo metinio diplomatijos forumo, kuris prasidės penktadienį, paraštėse.
Libano prezidentas tikisi, kad derybos su Izraeliu taps jo šalies kančių „pabaigos pradžia“
Libano prezidentas išreiškė viltį, kad antradienį Vašingtone prasidėjusios tiesioginės derybos su Izraeliu padės užbaigti jo šalies kančias po to, kai praėjusį mėnesį vėl įsiplieskė karas tarp Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“.
„Tikiuosi, kad susitikimas Vašingtone (...) žymės visų Libano žmonių ir ypač gyvenančiųjų pietuose kančių pabaigos pradžią“, – pareiškime pažymėjo prezidentas Josephas Aounas (Žozefas Aunas) ir pridūrė, kad „stabilumas į pietus negrįš, jei Izraelis toliau okupuos jų žemes“.
„Vienintelis sprendimas – pakartotinis Libano kariuomenės dislokavimas iki tarptautiniu mastu pripažintos sienos, kad ji, be jokios kitos šalies pagalbos, būtų vienintelė atsakinga už šio regiono saugumą ir jo gyventojų saugą“, – pridūrė J. Aounas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį Vašingtone surengė Libano ir Izraelio ambasadorių susitikimą – pirmąsias per kelis dešimtmečius tiesiogines taikos derybas tarp šių šalių.
M. Rubio tarpininkauja derybose tarp Izraelio pasiuntinio Yechielio Leiterio ir Libano ambasadorės Nados Hamadeh Moawad, kurios prasidėjo apie 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau proiranietiška kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kuri kovoja su Izraelio pajėgomis Pietų Libane, paragino nutraukti derybas dar prieš joms prasidedant.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai „Hezbollah“, reaguodama į smūgius prieš Iraną, užpuolė Izraelį. Ši ataka išprovokavo Izraelio sausumos invaziją ir oro smūgius, įskaitant itin smarkų išpuolį Beirute balandžio 8-ąją.
Kovos Libane nusinešė daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių ir daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja ne tik „Hezbollah“ nusiginklavimo, bet ir pagarbos Libano teritoriniam vientisumui bei suverenumui, tuo pat metu gindama Izraelio teises, o šias pozicijas, atrodo, sunku suderinti.
Su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga pirmadienį kalbėjęs vienas buvęs Izraelio gynybos pareigūnas pareiškė, kad reikėtų „daug vaizduotės ir optimizmo manyti“, jog Izraelio ir Libano nesutarimai gali būti išspręsti antradienį Vašingtone, ir pridūrė, kad „lūkesčiai yra nedideli“.
Paaiškėjo, kada galėtų vykti antrasis derybų dėl Irano ratas
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį laikraščiui „New York Post“ pareiškė, kad „per artimiausias dvi dienas“ Pakistane gali įvykti antrasis derybų dėl Irano ratas, pirmajam ratui savaitgalį pasibaigus nesudarius susitarimo.
„Jūs turėtumėte ten likti, nes kažkas gali įvykti per artimiausias dvi dienas, ir mes esame labiau linkę ten vykti“, – telefonu duodamas interviu Islamabade esančiam „New York Post“ žurnalistui teigė D. Trumpas.
Nors D. Trumpas pradiniame pokalbyje nurodė, kad derybos greičiausiai negrįš į Pakistaną, „New York Post“ pažymėjo, jog D. Trumpas po kelių minučių perskambino ir pasakė, kad yra „labiau tikėtina“, jog jos grįš į Islamabadą, nes šalies kariuomenės vadas Asimas Muniras „puikiai atlieka savo darbą“.
Aukščiausi JAV ir Irano pareigūnai savaitgalį susitiko Pakistane, kad surengtų aukščiausio lygio tiesiogines derybas, kokių nebuvo jau keletą dešimtmečių. Derybų metu nepavyko parengti plano, kas bus pasibaigus šiuo metu galiojančių dviejų savaičių paliaubų laikotarpiui.
„Istorinė galimybė“: prasidėjo pirmosios per kelis dešimtmečius tiesioginės Izraelio ir Libano derybos
Vašingtone prasidėjus pirmosioms per kelis dešimtmečius tiesioginėms Izraelio ir Libano deryboms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį paragino šias dvi šalis pasinaudoti „istorine galimybe“ siekti taikos.
„Tai istorinė galimybė. Suprantame, kad dirbame prieš dešimtmečius trukusią istoriją ir sudėtingas aplinkybes, kurios atvedė mus į šį unikalų momentą ir suteikė šią galimybę“, – pareiškė M. Rubio Valstybės departamente, sveikindamas abiejų šalių ambasadorius.
„Šiandien tikimės, kad galėsime nubrėžti pagrindus, kuriais remiantis bus galima sukurti (...) ilgalaikę taiką“, – pridūrė jis.
M. Rubio tarpininkauja derybose tarp Izraelio pasiuntinio Yechielio Leiterio ir Libano ambasadorės Nados Hamadeh Moawad, kurios prasidėjo apie 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau proiranietiška kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kuri kovoja su Izraelio pajėgomis Pietų Libane, paragino nutraukti derybas dar prieš joms prasidedant.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai „Hezbollah“, reaguodama į smūgius prieš Iraną, užpuolė Izraelį. Ši ataka išprovokavo Izraelio sausumos invaziją ir oro smūgius, įskaitant itin smarkų išpuolį Beirute balandžio 8-ąją.
Kovos Libane nusinešė daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių ir daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Izraelio kariuomenė: prasidėjus deryboms, „Hezbollah“ gali suintensyvinti išpuolius
Vašingtone prasidėjus pirmosioms per kelis dešimtmečius tiesioginėms Izraelio ir Libano pareigūnų deryboms, Izraelio kariuomenė antradienį įspėjo, kad kovotojų grupuotė „Hezbollah“ gali suintensyvinti išpuolius, nukreiptus prieš žydų valstybės šiaurinę dalį.
„Atlikus padėties įvertinimą ir atsižvelgus į naujausius įvykius, galima nuspėti, kad iš Libano bus intensyviau šaudoma, greičiausiai į Izraelio šiaurę“, – pranešė kariuomenė.
Izraelio pajėgos šiuo metu dalyvauja artimuose susirėmimuose su „Hezbollah“ Pietų Libane.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai „Hezbollah“, reaguodama į smūgius prieš Iraną, užpuolė Izraelį. Ši ataka išprovokavo Izraelio sausumos invaziją ir oro smūgius, įskaitant itin smarkų išpuolį Beirute balandžio 8-ąją.
Kovos Libane nusinešė daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių ir daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Vašingtone prasidėjo pirmosios per kelis dešimtmečius tiesioginės Izraelio ir Libano derybos
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Vašingtone surengė Libano ir Izraelio ambasadorių susitikimą – pirmąsias per kelis dešimtmečius tiesiogines taikos derybas tarp šių šalių.
M. Rubio tarpininkauja derybose tarp Izraelio pasiuntinio Yechielio Leiterio ir Libano ambasadorės Nados Hamadeh Moawad, kurios prasidėjo apie 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau proiranietiška kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kuri kovoja su Izraelio pajėgomis Pietų Libane, paragino nutraukti derybas dar prieš joms prasidedant.
Draugystė baigėsi – Trumpas kirto Meloni: „Esu dėl jos šokiruotas“
AV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbtame interviu sukritikavo savo politinę sąjungininkę, Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni dėl jos nenoro padėti kare Irane.
Nepaisant Trumpo blokados: bent du laivai kirto Hormūzo sąsiaurį
Pirmadienį mažiausiai du iš Irano uostų išplaukę laivai kirto Hormuzo sąsiaurį, nepaisydami JAV karinės blokados, rodo antradienį gauti jūrų sekimo duomenys.
Šie laivai buvo tarp mažiausiai keturių su Iranu susijusių laivų, pasinaudojusių maršrutu po pirmadienį 16 val. Lietuvos laiku įsigaliojusios Vašingtono blokados, rodo jūrų duomenų teikėjos „Kpler“ duomenys.
Su Liberijos vėliava plaukiojantis birių krovinių laivas „Christianna“ praplaukė sąsiauriu, iškrovęs 74 tūkst. tonų kukurūzų Irano Bandar Imam Khomeini uoste, pirmadienį apie 18 val. Lietuvos laiku praplaukęs pro Irano Larako salą sąsiauryje, rodo „Kpler“ duomenys.
Antrasis laivas, su Komorų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Elpis“, buvo netoli Larako salos apie 13 val. Lietuvos laiku ir praplaukė sąsiaurį apie 18 valandą. Jis vežė 31 tūkst. tonų metanolio, „Kpler“ duomenimis, kovo 31 d. išplaukęs iš Irano Bušero uosto.
JAV Centrinė vadovybė pareiškė, kad blokada bus taikoma „visų šalių laivams, įplaukiantiems į Irano uostus ir pakrančių zonas arba iš jų išplaukiantiems“.
Kinijos tanklaivis „Rich Starry“ taip pat perplaukė sąsiaurį naktį iš pirmadienio į antradienį Irano patvirtintu maršrutu į pietus nuo Larako salos. „Kpler“ teigimu, laivas gabeno 31 500 tonų metanolio ir, remiantis jo atsakiklio duomenimis, plaukė į Soharą Omane.
Žiniasklaida, įskaitant pirmaujantį laivybos žurnalą „Lloyd's List“, Kinijos laivo praplaukimą interpretavo kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo blokados išbandymą.
Jūrų analitikai pastarosiomis savaitėmis vykstant konfliktui dėl sąsiaurio perspėjo, kad laivų signalai regione trikdomi ir manipuliuojami, todėl sunku tiksliai sekti laivus.
Sankcionuoti laivai
Jungtinių Amerikos Valstijų Užsienio turto kontrolės biuras įtraukė „Rich Starry“ į sąrašą laivų, kuriems taikomos sankcijos dėl ryšių su Iranu. „Elpis“ taip pat taikomos JAV sankcijos dėl ryšių su Iranu, tačiau laivui „Christianna“ jos netaikomos.
Irano pajėgos iš esmės uždarė sąsiaurį karui prasidėjus vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis sudavė smūgius į Iraną. JAV paskelbė blokadą sekmadienį, žlugus taikos deryboms su Iranu.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas antradienį pavadino JAV veiksmus „pavojingais ir neatsakingais“.
Ketvirtasis laivas, su Madagaskaro vėliava plaukiojantis tanklaivis „Murlikishan“, antradienio rytą kirto sąsiaurį į vakarus ir įplaukė į Persijos įlanką maršrutu pro Larako salą. Jis buvo tuščias ir plaukė į Irako Khor al Zubairo uostą, rodo jo atsakiklio signalas, pranešė „Kpler“. JAV taiko sankcijas šiam laivui dėl su Iranu susijusios prekybos, daugelis ankstesnių jo kelionių į Persijos įlanką buvo į Iraną, ten laivas buvo pakrautas Irano bitumo ir asfalto, skirto gabenti į Aziją.
Izraelio užsienio reikalų ministras sako siekiąs „taikos ir normalizacijos“ su Libanu
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pareiškė, kad jo šalis siekia „taikos ir normalizacijos“ su Libanu, prieš antradienį Vašingtone įvyksiančias abiejų valstybių pareigūnų derybas.
„Norime pasiekti taiką ir normalizaciją su Libano valstybe (...) Izraelis ir Libanas neturi jokių didelių tarpusavio ginčų. Problema yra „Hezbollah“, – spaudos konferencijoje sakė G. Saaras.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai „Hezbollah“, reaguodama į smūgius prieš Iraną, užpuolė Izraelį. Ši ataka išprovokavo Izraelio sausumos invaziją ir oro smūgius, įskaitant itin smarkų išpuolį Beirute balandžio 8-ąją.
Kovos Libane nusinešė daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių ir daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Vašingtono susitikime – pirmosiose tokiose derybose nuo 1993-iųjų – tarpininkaus valstybės sekretorius Marco Rubio, jame dalyvaus Izraelio ir Libano ambasadoriai Jungtinėse Valstijose.
G. Saaras pareiškė, kad „Hezbollah“ kovo 2 dieną užpuolė Izraelį „prieš Libano vyriausybės valią“.
„Izraelio saugumo problema yra Libano suvereniteto problema“, – sakė ministras.
„Tai „Hezbollah“, tai ta pati problema. Ir šią problemą reikia spręsti, kad būtų galima pereiti į kitą etapą“, – teigė jis.
Nors Libanas paragino nutraukti ugnį, Izraelis atmetė šį pasiūlymą ir toliau reikalauja „Hezbollah“ nuginklavimo.
„Hezbollah“ vadovas Naimas Qassamas paragino Libaną atšaukti derybas Vašingtone, dar kartą patvirtindamas, kad jo grupuotė atmeta tiesiogines derybas su kaimynine šalimi.
Kinija kaip pavojingą ir neatsakingą pasmerkė JAV vykdomą Hormuzo blokadą
Kinija sukritikavo JAV dėl Hormuzo sąsiaurio blokados, kuri yra atsakas į Irano atsisakymą vėl atidaryti siaurą gyvybiškai svarbų prekybos kelią.
JAV veiksmai yra pavojingi ir neatsakingi, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Pekine.
Sustiprintas JAV karinis buvimas ir tikslinės blokados priemonės didina įtampą per dviejų savaičių paliaubas, dėl kurių JAV ir Iranas susitarė praėjusią savaitę, sakė jis. Pasak atstovo, JAV veiksmai kenkia paliauboms ir dar labiau pakerta saugumą Hormuzo sąsiauryje.
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įsakė JAV pradėti blokuoti Hormuzo sąsiaurį, tačiau tiksli kariuomenės taktika ir veikla tebėra neaiškios.
JAV regioninė vadovybė CENTCOM anksčiau buvo pareiškusi, kad kariuomenė ketina blokuoti laivus, norinčius švartuotis Irano uostuose arba iš jų išplaukti, įskaitant Persijos įlankoje ir Omano įlankoje.
Iki vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėto karo Kinija buvo daugiau nei 80 proc. Irano žalios naftos eksporto klientė.
Irano žalia nafta, kuria dėl Vakarų sankcijų dažnai prekiaujama per tarpininkus ir su nuolaida, 2025 m. sudarė apie 12 proc. viso Kinijos žalios naftos importo.
Šaltiniai: Pakistanas rengia naują derybų su Iranu raundą
Po to, kai savaitgalį vykusios JAV ir Irano derybos dėl galimo karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos baigėsi šalims nesusitarus, Pakistanas stengiasi sudaryti palankias sąlygas naujam šių dviejų šalių derybų raundui.
Pakistano diplomatai antradienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad Islamabadas derybas surengti siekia kuo greičiau.
Diplomatai paaiškino, kad ryšius su Teheranu ir Vašingtonu palaiko ir Kinija, Egiptas, Saudo Arabija bei Turkija – keturios šalys, pasiūliusios šią savaitę Islamabade surengti dar vieną derybų raundą.
Šaltinių teigimu, Kinija, kuri yra laikoma artima Teherano sąjungininke, patarė Iranui sutikti tęsti derybas.
Kol kas nei viena iš šalių šios informacijos oficialiai nepatvirtino.
Aukščiausi JAV ir Irano pareigūnai savaitgalį susitiko Pakistane, kad surengtų aukščiausio lygio tiesiogines derybas, kokių nebuvo jau keletą dešimtmečių. Deja, derybų metu nepavyko parengti plano, kas bus pasibaigus šiuo metu galiojančių dviejų savaičių paliaubų laikotarpiui.
Xi Jinpingas: Kinija atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant taikos derybas Artimuosiuose Rytuose
Kinų prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažadėjo, kad Kinija atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant taikos derybas Artimuosiuose Rytuose, ir paragino gerbti karo draskomo regiono valstybių suverenitetą, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Xi Jinpingas šiuos komentarus išsakė Pekine susitikęs su Abu Dabio princu šeichu Khaledu bin Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu, kur išdėstė pasiūlymus dėl taikos palaikymo Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje.
Savaitgalį Pakistane vykęs pirmasis Irano ir Jungtinių Valstijų diskusijų raundas nedavė jokių rezultatų, o JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad dabar kamuolys yra Irano pusėje, siekiant užbaigti karą.
„Xi Jinpingas pabrėžė principingą Kinijos poziciją skatinti taiką ir raginti derėtis bei pakartojo, kad ji ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį šiuo klausimu“, – teigė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Pasak valstybinio transliuotojo CCTV, jo komentarai buvo dalis keturių pasiūlymų, kuriuos jis pateikė kaip būdą skatinti taiką Artimuosiuose Rytuose.
„Artimųjų Rytų Persijos įlankos šalių suverenitetas, saugumas ir teritorinis vientisumas turi būti nuoširdžiai gerbiami“, – sakė Xi Jinpingas.
„Tarptautinės teisinės valstybės autoriteto saugojimas negali reikšti „naudok, kai tinka, nenaudok, kai netinka“, – pridūrė jis.
Nors jis nedetalizavo, Xi Jinpingas taip pat pabrėžė būtinybę saugoti Jungtinėmis Tautomis (JT) pagrįstą pasaulio tvarką ir koordinuoti saugumo bei vystymosi klausimus.
Abu Dabio karališkosios šeimos atstovas yra vienas iš kelių šalių, nukentėjusių nuo karo Artimuosiuose Rytuose, lyderių, šią savaitę apsilankiusių Pekine.
Vietnamo atstovas To Lamas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį taip pat atvyko į Kinijos sostinę, tikėdamiesi sustiprinti bendradarbiavimą konflikto, taip pat dvišaliais klausimais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad S. Lavrovas ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) per savo susitikimą aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose. Šis susitikimas vyksta po šį mėnesį vykusio pokalbio, kurio metu abu sutarė bendradarbiauti siekiant deeskaluoti įtampą.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas šią savaitę taip pat lankosi Pekine, o jo kelionė daugiausia skirta dvišaliams prekybos ryšiams.
Nepaisant to, P. Sanchezas antradienį žurnalistams sakė, kad Kinija gali atlikti „svarbų vaidmenį“ Artimuosiuose Rytuose.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Kinija ragina derėtis
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažadėjo, kad jo šalis atliks „konstruktyvų vaidmenį“ skatinant tolesnes taikos derybas. Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad jis paragino gerbti Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalių nacionalinį suverenitetą.
Pasak valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas pabrėžė „principinę Kinijos poziciją skatinti taiką ir raginti derėtis“. Tai įvyko JAV pradėjus Irano uostų blokadą po to, kai pirmasis taikos derybų etapas baigėsi nepasiekus susitarimo.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, susitikęs su Xi Jinpingu per vizitą Pekine, teigė, kad Kinija gali atlikti svarbų vaidmenį užbaigiant karą.
JAV siekia Irano urano sodrinimo sustabdymo
Pirmadienį žiniasklaida pranešė, kad JAV, siekdamos susitarimo dėl karo nutraukimo, pareikalavo 20-čiai metų sustabdyti Irano urano sodrinimo programą. Tai paaiškėjo Vašingtonui ir Teheranui nesugebėjus susitarti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas karą pradėjo vasario 28 dieną, teigdamas, kad Iranas kuria atominę bombą, nors Teheranas tai neigia. D. Trumpas pažadėjo niekada neleisti Islamo Respublikai įgyti branduolinio ginklo.
Viltys dėl susitarimo numušė naftos kainas
Antradienį naftos kainos smuko, o akcijų kursai kilo, atsiradus vilčiai dėl susitarimo užbaigti karą. D. Trumpas pareiškė, kad iraniečiai jam skambino siekdami susitarimo, nors tuo pat metu įsigaliojo JAV vykdoma Irano uostų blokada.
Nors savaitgalį Pakistane vykusios taikos derybos baigėsi be proveržio, investuotojus padrąsino tai, kad abi pusės rado tam tikrų sąlyčio taškų. Teheranas teigė, kad vienu metu derybininkai buvo „per plauką“ nuo susitarimo.
Iranas smerkia JAV blokadą
Pirmadienį Iranas pasmerkė JAV vykdomą jo uostų blokadą, pavadindamas tai „rimtu suvereniteto pažeidimu“.
D. Trumpas anksčiau pareiškė, kad JAV pajėgos sunaikins bet kokius Irano „greito puolimo laivus“, jei jie priartės prie pirmadienį įsigaliojusios amerikiečių karinės jūrų blokados prie Irano uostų.
„Hezbollah“ ragina Libaną atsisakyti derybų su Izraeliu
„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas paragino Libaną atšaukti antradienį Vašingtone suplanuotas derybas su Izraeliu. Jis dar kartą patvirtino, kad jo grupė atmeta tiesiogines derybas su kaimynine šalimi.
„Raginame užimti istorinę ir didvyrišką poziciją atšaukiant šį derybinį susitikimą“, – per televiziją transliuotoje kalboje sakė N. Qassemas. Jo Irano remiama grupė kariauja su Izraeliu nuo kovo 2 dienos.
Antradienį numatytas Libano ir Izraelio ambasadorių JAV susitikimas.
Nepalankios prognozės energijos rinkoms
Balandis energijos rinkoms ir ekonomikai gali būti sunkesnis nei kovas, pirmadienį pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas.
Fatihas Birolis teigė, kad kovą dar buvo pristatomi kroviniai, pakrauti prieš krizę Artimuosiuose Rytuose, tačiau „per balandį nieko nebuvo pakrauta“.
„Kuo ilgiau trunka sutrikimai, tuo sunkesnė tampa problema“, – žurnalistams po susitikimo Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) Vašingtone sakė F. Birolis.
Donaldas Trumpas: laivai plaukia per Hormuzo sąsiaurį
D. Trumpas pareiškė, kad per Hormuzo sąsiaurį sekmadienį praplaukė 34 laivai, tačiau šio skaičiaus kol kas patvirtinti nepavyko.
„Vakar per Hormuzo sąsiaurį praplaukė 34 laivai, o tai yra didžiausias skaičius nuo šio kvailo uždarymo pradžios“, – pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Donaldas Trumpas neketina atsiprašyti
D. Trumpas pareiškė neturintis „už ką atsiprašyti“ po to, kai sukritikavo popiežiaus Leono XIV raginimus nutraukti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Popiežius Leonas pasakė dalykų, kurie yra neteisingi. Jis labai prieštaravo tam, ką aš darau Irano atžvilgiu, bet branduolinio Irano būti negali“, – teigė D. Trumpas ir pridūrė, kad Leonas XIV yra „labai silpnas nusikaltimų ir kitų dalykų atžvilgiu“.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni D. Trumpo kritiką Leonui XIV pavadino nepriimtina.
Donaldas Trumpas: Iranas nori susitarimo
D. Trumpas teigė, kad Irano atstovai skambino jam norėdami sudaryti taikos sutartį po to, kai savaitgalį Pakistane vykusios derybos baigėsi be susitarimo.
„Galiu jums pasakyti, kad mums paskambino kita pusė. Jie norėtų sudaryti susitarimą. Labai, labai nori“, – žurnalistams prie Ovaliojo kabineto sakė D. Trumpas.
Kokie pareigūnai skambino, jis nenurodė.
Pasaulis sulaikė kvapą: Kinijos tanklaivis nekliudomas praplaukė Trumpo blokadą
JAV sankcionuotas tanklaivis, siejamas su Kinija, perplaukė per Hormūzo sąsiaurį, taip išbandydamas prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą visišką karinę jūrų blokadą.
Vidutinio nuotolio tanklaivis „Rich Starry“, anksčiau žinomas „Full Star“ pavadinimu, 2023 metais Vašingtono buvo įtrauktas į juoduosius sąrašus už pagalbą Tehranui vengiant energetikos sankcijų. Kol kas neaišku, ar šį kartą prieš tranzitą laivas lankėsi Irano uostuose ir ar jis gabena krovinį.
Šis bandymas išplaukti iš Persijos įlankos laivui yra antrasis per mažiau nei 24 valandas. Kai tik blokada įsigaliojo, „Rich Starry“ plaukė siauruoju vandens keliu netoli Irano Kešmo salos, tačiau apsisuko. Po kelių valandų jis vėl pradėjo plaukti išėjimo link, transliuodamas pranešimą, kad laivo savininkas ir įgula yra kinai. Tai saugumo mechanizmas, kurį laivai naudoja dažnai, tačiau tai taps išbandymu JAV ryžtui sulaikyti laivus, susijusius su didžiausia pasaulyje naftos importuotoja.
Donaldas Trumpas: JAV karinės pajėgos blokavo Irano uostus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad amerikiečių kariuomenė pradėjo Irano uostų blokadą, jam siekiant priversti Teheraną atverti Hormuzo sąsiaurį ir sutikti su susitarimu užbaigti karą.
Iranas atsakė grasinimais visiems Persijos įlankos ir Omano įlankos uostams, nusitaikydamas į JAV sąjungininkes.
Mažiausiai du tanklaiviai, pirmadienį artėję prie sąsiaurio, apsisuko netrukus po to, kai prasidėjo JAV blokada, socialiniame tinkle „X“ pranešė laivybos stebėsenos svetainė „MarineTraffic“.
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų prekybos operacijų agentūra nurodė, kad blokada apribojo „visą Irano pakrantę, įskaitant uostus ir energetikos infrastruktūrą“. Pranešime jūrininkams teigiama, kad apie kliūtis tranzitui per sąsiaurį į ne Irano vietas ar iš jų nebuvo pranešta, nors laivai „gali susidurti su kariniu buvimu“.
JAV blokada ir Irano grasinimai atsakomaisiais veiksmais sukėlė neeilinę priešpriešą, kuri kelia rimtą pavojų pasaulio ekonomikai. Iškilo grėsmė, kad paliaubos gali žlugti, o kovos veiksmai – atsinaujinti.
Derybose, kuriomis siekiama galutinai nutraukti vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjusį konfliktą, praėjusį savaitgalį susitarimo pasiekti nepavyko.
„Negalime leisti kokiai nors šaliai šantažuoti ar prievartauti pasaulio, nes būtent tai jie ir daro“, – apie Iraną Baltuosiuose rūmuose kalbėjo D. Trumpas, paskelbęs apie prasidėjusią blokadą.
Jis užsiminė, kad JAV tebėra pasirengusios bendrauti su Iranu.
„Galiu pasakyti, kad mums paskambino kita pusė“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad „jie norėtų sudaryti susitarimą“.
Diskusijos tarp JAV ir Irano dėl antrojo tiesioginių derybų etapo jau vyksta, pirmadienį pranešė du JAV pareigūnai ir su situacija susipažinęs asmuo. Vienos iš tarpininkaujančių šalių diplomatas teigė, kad Teheranas ir Vašingtonas susitarė dėl tolesnių pokalbių.
Visi keturi šaltiniai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Irano sprendimas faktiškai uždaryti Hormuzo sąsiaurį, per kurį taikos metu gabenama penktadalis pasaulio naftos, sukėlė staigų naftos kainų šuolį. Tai padidino degalų, maisto ir kitų pagrindinių prekių kainas toli už Artimųjų Rytų ribų.
Iki JAV blokados Teheranas leido sąsiauriu praplaukti kai kuriems draugiškais laikomiems laivams, tačiau ėmė didelius mokesčius ir dėl to sulaukė kaltinimų laikant pasaulio ekonomiką įkaite.
Vašingtone vyks Izraelio ir Libano derybos
Pirmą kartą per dešimtmečius Libano vyriausybė ir Izraelis Vašingtone pradės tiesiogines derybas politiniu lygiu. Pradžioje antradienį jose dalyvaus Libano ambasadorė JAV Nada Hamadeh Moawad ir Izraelio atstovas Vašingtone Jechielis Leiteris. Derybos vyks po kelias savaites trukusių abipusių atakų.
Izraelis, pasak ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, siekia ilgalaikio taikos susitarimo su Libanu. Jis reikalauja nuginkluoti Irano remiamą „Hezbollah“ grupuotę. Šiitų kovotojai su tuo nesutinka, o ekspertai jų nuginklavimą jėga laiko labai sudėtingu.
Libano vyriausybė nori paliaubų ir Izraelio dalinių išvedimo iš pietinės Libano dalies. Nuo Irano karo pradžios vėl atsinaujino ir konfliktas tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Libano vyriausybė 2024 m. įsipareigojo nuginkluoti „Hezbollah“. Tačiau to padaryti iki šiol nepavyko, be kita ko, todėl, kad Libano kariuomenė laikoma gerokai silpnesne už galingą šiitų grupuotę.
Platesnis derybų Vašingtone tikslas, anot žiniasklaidos, yra laipsniškas santykių normalizavimas ir Libano prisijungimas prie vadinamųjų Abraomo susitarimų. Šiuos susitarimus 2020 m. per savo pirmąją kadenciją inicijavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tada santykius su Izraeliu normalizavo Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Marokas ir Sudanas. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas išlieka labai neaiškus.
NATO šalys ir vėl atstūmė Trumpo viliones
NATO sąjungininkės pirmadienį pareiškė, kad nepritars JAV prezidento Donaldo Trumpo planui vykdyti Irano uostų blokadą. Apie tai, pasak „Ukrinform“, pranešė „Reuters“.
„Kelios Europos šalys pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąsiauryje, bet tik tada, kai bus ilgam laikui nutraukti karo veiksmai ir susitarta su Iranu, kad jų laivai nebus atakuojami“, – sakoma pranešimuose.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad neleis savo šalies įtraukti į karą. „Mano sprendimas labai aiškus: kad ir koks būtų spaudimas, o spaudimas yra nemažas, mes nesileisime įtraukiami į karą“, – sakė K. Starmeris.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pažadėjęs kartu su Jungtine Karalyste surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų aptarti alternatyvūs būdai atkurti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.
„Leiskite man labai aiškiai pasakyti, kad kalbama apie laivybos apsaugą ir paramą laivybos laisvei pasibaigus konfliktui. Mūsų bendras tikslas čia yra koordinuotas, nepriklausomas, daugianacionalinis planas“, – sakė jis.
Pasak „Reuters“, konferencija galėtų įvykti jau šios savaitės pabaigoje ir joje galėtų dalyvauti apie 30 šalių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną, kad jo kariniai laivai bus sunaikinti, jei jie artinsis prie Amerikos vykdomos Irano uostų „blokados“.
Pasak CNN, JAV pajėgos pradėjo Irano uostų jūrų blokadą 17 val. Lietuvos laiku po to, kai Pakistano tarpininkaujamos derybos nedavė patenkinamų rezultatų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Izraelio ir Libano derybos Vašingtone baigėsi: štai kas žinoma
Libano valstybinė naujienų agentūra praneša, kad Vašingtone baigėsi pirmasis Izraelio ir Libano derybų etapas, rašo „Sky news“.
Izraelio ambasadorius JAV Jechielas Leiteris ir jo libanietė kolega Nada Hamadeh Moawad deryboms lankėsi pas JAV valstybės sekretorių Marco Rubio. Jis prieš derybas teigė, kad šis susitikimas yra „istorinė galimybė“.
Derybos truko apie dvi su puse valandos.
Izraelis ir „Hezbollah“ – Irano remiama karinė grupuotė, įsikūrusi Libane – toliau vykdė tarpusavio atakas per dviejų savaičių paliaubas, dėl kurių susitarė JAV ir Iranas.
Kovotojų grupuotė „Hezbollah“ antradienį pranešė, kad netrukus po Libano ir Izraelio derybų Vašingtone pradžios paleido raketų į 13 miestų Šiaurės Izraelyje.
Grupuotė savo pareiškime pažymėjo, kad 18 val. 15 min. (vietos ir Lietuvos laiku) „vienu metu paleidusi raketų salvę“ smogė Kirjat Šmonai, Metulai ir dar 11 miestų.
Izraelio kariuomenė kiek anksčiau antradienį įspėjo, kad, Vašingtone prasidėjus pirmosioms per kelis dešimtmečius tiesioginėms Izraelio ir Libano deryboms, kovotojų grupuotė „Hezbollah“ gali suintensyvinti išpuolius, nukreiptus prieš žydų valstybės šiaurinę dalį.
„Atlikus padėties įvertinimą ir atsižvelgus į naujausius įvykius, galima nuspėti, kad iš Libano bus intensyviau šaudoma, greičiausiai į Izraelio šiaurę“, – pranešė kariuomenė.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai „Hezbollah“, reaguodama į smūgius prieš Iraną, užpuolė Izraelį. Ši ataka išprovokavo Izraelio sausumos invaziją ir oro smūgius, įskaitant itin smarkų išpuolį Beirute balandžio 8-ąją.
Kovos Libane nusinešė daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių ir daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja ne tik „Hezbollah“ nusiginklavimo, bet ir pagarbos Libano teritoriniam vientisumui bei suverenumui, tuo pat metu gindama Izraelio teises, o šias pozicijas, atrodo, sunku suderinti.
Su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga pirmadienį kalbėjęs vienas buvęs Izraelio gynybos pareigūnas pareiškė, kad reikėtų „daug vaizduotės ir optimizmo manyti“, jog Izraelio ir Libano nesutarimai gali būti išspręsti antradienį Vašingtone, ir pridūrė, kad „lūkesčiai yra nedideli“.