Panevėžio pataisos namai: 140 darbuotojų prižiūri 166 nuteistąsias...
Pernykštę vasarą pasikeitė Panevėžio pataisos namų vadovas. Į pensiją išėjusį Kęstutį Slančiauską pakeitė 29 metų Edvardas Norvaišas. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Vitkūno teigimu, Edvardas Norvaišas į šias pareigas buvo paskirtas laimėjęs Teisingumo ministerijos paskelbtą konkursą. "Nei amžius, nei palyginti nedidelė patirtis netrukdo Edvardui dirbti šį darbą", - patikino S. Vitkūnas. O kaip jaunam vadovui sekasi Panevėžyje, paklausėme jo paties...
- Jau maždaug pusmetį vadovaujate moterų įkalinimo įstaigai. Iš kur ir kokią patirtį turėdamas atvykote čionai?
- Prieš tai dirbau Vilniaus antruosiuose pataisos namuose būrio viršininku. Dirbau auklėjamąjį darbą. Atvykus į Panevėžį iš tiesų pasikeitė tiktai miestas, gyvenamoji vieta, o visos kitos aplinkybės išliko. Darbas lieka darbu - jo specifika tokia pati, kaip ir vyrų pataisos namuose. Tačiau galiu pripažinti, jog čia dirbti yra sudėtingiau, nes šios pareigos reikalauja didesnės atsakomybės, daugiau atidumo, dėmesingumo.
- Užimant svarbesnį postą paprastai turint tam tikrą programą ar nuostatas. Ar į moterų pataisos namus atvykote turėdamas konkrečių planų, kaip dirbsite, kaip tvarkysitės
- Kiekviena situacija vertinama praėjus tam tikram laiko tarpui, o kalbėti apie tai, ko nežinai - neįmanoma. Apie būsimą darbą, aišku, galvojau. Tačiau norint pradėti sumanymus įgyvendinti, reikia išanalizuoti visas aplinkybes.
- Ar galima palyginti darbą vyrų ir moterų įkalinimo įstaigose? Kokie jo panašumai ir skirtumai?
- Galbūt nuteistos moterys reikalauja daugiau dėmesio nei vyrai. Bet jos yra tvarkingesnės, švelnesnės. Tiek su vyrais, tiek su moterimis reikia daug bendrauti. Taigi skirtumas tarp vyrų ir moterų pataisos namų nėra didelis, nes visiems nuteistiesiems taikomi tokie patys įstatymai ir reikalavimai. Be to, juk dabar ir moterys nori turėti lygias teises su vyrais...
- Galima numanyti, jog norinčiųjų pas jus patekti į priėmimą netrūksta. Kokius klausimus nuteistosios prašo padėti išspręsti?
- Nuteistąsias priimu ne vien nustatytomis priėmimo valandomis - moterys gali bet kada susitikti su manimi ir išsakyti savo problemas. Dažniausiai taip ir įvyksta. Apie tai mane informuoja budėtojas, į kurį kreipiasi būrio viršininkas. Tokiems dalykams darbo metu aš visuomet atrandu laiko. Tam ir esu čia. Žinoma, dažniausiai daugelį problemų gali išspręsti būrio viršininkas, pavaduotojas ir kiti pareigūnai, bet moterys nori pasikalbėti su vadovybe, konkrečiai - su direktoriumi. Joms tai labiau patinka, nes tikriausiai mano, jog tada visi klausimai bus sprendžiami greičiau. Dažniausiai nuteistosios kreipiasi dėl darbo specifikos, įkainių, neretai - dėl kilusių asmeninių problemų.
Pavyzdžiui, nuteistos moterys prašo papildomų pasimatymų, leidimo paskambinti į namus... Paprastai pagal įstatymus tokios galimybės jau būna išnaudotos, todėl vadinamaisiais ekstra atvejais jos kreipiasi į mane, prašydamos leisti susisiekti su artimais žmonėmis...
- Ar moterys nori dirbti (jei taip - kuo užsiima), kad galėtų papildyti savo asmenines sąskaitas ir pasibaigus bausmės laikui neišeitų į gatvę tuščiomis kišenėmis?
- Ne visos. Nuteistųjų požiūris į darbą yra skirtingas. Tačiau tos, kurios nori dirbti ir užsidirbti, tokias galimybes turi: vietos kepykloje kepa juodą ir baltą duoną (ją vėliau pačios ir valgo), siuvykloje siuva įvairius gaminius (patalynės komplektus, specialius drabužius NATO kariams ir t. t.), vykdo kitus užsakymus. Juos gauname iš įvairių užsienio šalių. Tai reiškia, kad nuteistosios dirba kokybiškai. Tiesa, ne visos ir ne visada.
- Kai kurios pataisos namų gyventojos nuo seno garsėja savo rankdarbiais. Galbūt norėdamos pasigerinti jau spėjo savo kūrybos darbais apdovanoti ir jus?
- Ne. Negalėčiau priimti jokių dovanų, nes neleidžia statutiniai santykiai. Sukurtais darbais jos puošia savo gyvenamąsias patalpas, perduoda artimiesiems, o išeidamos į laisvę išsiveža į namus.
- Tikriausiai puikiai žinote mūsų visuomenėje susiformavusią nuomonę, jog dabar kaliniai gyvena geriau nei pensininkai. Kaip manote, ar taip yra iš tikrųjų?
- Reikėtų patikslinti - manau, kad tik dalis nuteistųjų gyvena geriau nei kai kurie pensininkai, nors iš tiesų yra pensininkų, kurie gauna mažas pensijas ir labai sunkiai verčiasi. Negaliu vertinti, gerai tai ar blogai. Aišku, nei pensininkams, nei nuteistiesiems nelinkiu blogesnio gyvenimo. Kiek žmonėmis valstybė rūpinosi, tiek jie ir turi.
- Kaip manote, ar geros gyvenimo sąlygos įkalinimo įstaigoje gali turėti įtakos nuteistųjų keitimuisi į gerąją pusę?
- Taip, žinoma. Kai kurios moterys tikrai pasikeičia, nes pabuvusios čia pamato, jog savo gyvenimą galima susitvarkyti, užsidirbti pinigų. Susivokti šiuose dalykuose padeda įvairios paskaitos, kurias skaito atitinkamų įstaigų ar organizacijų atstovai. Moterys lanko įvairius kursus, mokosi amatų, dalyvauja įvairiose programose. Todėl išėjusios į laisvę kitaip žiūri į pragyvenimo šaltinių gavimo būdus - ieško darbo, kitaip tvarko savo buitį.
- Kaip galėtumėte apibūdinti nuteistas moteris: nepilnametes, ne pirmą kartą čia kalinčias, užsienietes? Kurias iš jų auklėti yra sudėtingiau?
- Su tomis, kurios čia patenka ne pirmą kartą arba už sunkius nusikaltimus, dirbti tikrai sunkiau nei su pirmą sykį savo gyvenime praradusiomis laisvę. Pastarosios kelia tikrai mažiau problemų. Jos į viską skaudžiau reaguoja, išgyvena dėl padarytų klaidų, ilgisi artimųjų. Ne pirmą kartą nuteistos moterys neslepia prie grotų jau pripratusios. Su užsienietėmis neturime jokių problemų. Beje, galiu patikslinti, jog toji pati kinė, kuri Lukiškių tardymo izoliatoriaus pareigūnę kaltina seksualiniu priekabiavimu, mūsų įstaigoje yra kalėjusi ne kartą, tačiau niekada niekam jokių pretenzijų nereiškė. Galbūt kai kurioms nuteistosioms, ypač rusakalbėms, būna sunkiau bendrauti dėlto, kad nemoka lietuvių kalbos. Na, bet esant reikalui, joms suprantama kalba būna išaiškinami visi keliami reikalavimai. Nepilnamečių kalinių šiuo metu nėra. Jos niekuo neišsiskiria iš kitų pataisos namų gyventojų.
- Ar moterys lankomos? Ar jų nepamiršta artimieji?
- Deja, man atrodo, jog nuteisti vyrai lankomi dažniau... Kalinčių moterų artimieji, mano nuomone, nepasirodo arba dėl to, kad neturi galimybių, arba dėl to, kad nelabai nori... Ilgalaikius pasimatymus nuteistosios dažnai iškeičia į telefoninius pokalbius.
- Anksčiau įstaigoje būdavo nemažai moterų, kurios atlikdavo bausmę kartu su savo vaikais, kol jiems sukakdavo dveji metai. Ar ir šiuo metu Vaiko ir motinos skyriuje krykštauja mažyliai?
- Prieš mėnesį šiame skyriuje buvo du, prieš keturis mėnesius - keturi vaikai. Šiuo metu jų nėra. Viena nuteistoji vasario mėnesį ruošiasi gimdyti, kitai tvarkomi dokumentai dėl vaiko atvežimo į pataisos namus, kurį ji nori auginti atlikdama bausmę. Taigi artimiausiu metu čia apsigyvens dvi motinos su savo vaikais... O kitados šiame skyriuje kartu su motinomis buvo apgyvendinta net 12 vaikų. Dabar moterims skiriamos švelnesnės bausmės, be to ir jų padaryti nusikaltimai dažniausiai nebūna labai sunkūs, todėl kūdikius turinčioms mamytėms dažniau pavyksta realios laisvės atėmimo bausmės išvengti arba ji būna gana trumpa.
- Iki šiol daugelis prisimena konkursą "Mis nelaisvė". Ar nedarytumėte kliūčių, jeigu jūsų vadovaujamuose pataisos namuose būtų pasiūlyta suorganizuoti panašų renginį?
- Tai priklausytų ne vien nuo manęs, bet ir nuo departamento vadovybės. Žinoma, jeigu renginys neprieštarautų moralei, visuomenės požiūriui - sakykim, jei būtų siūloma surengti kokį televizijos žaidimą ar konkursą, tarpininkaučiau pateikdamas sutikimą Kalėjimų departamento vadovybei. Ir dabar pas mus renginių netrūksta: vyksta koncertai, vaikai parodo spektaklius, vienuoliai skaito Šventąjį Raštą... Vieni renginiai skiriami susikaupimui, kiti - pasilinksminimui...
- Tikriausiai nepaneigsite, jog ne vienai nuteistajai tiesiog naudinga kurį laiką praleisti pataisos namuose...
- Taip, žinoma. Čia galima mokytis proftechninėje mokykloje ir įgyti specialybę, išmokti dirbti kompiuteriu, įgyti darbo įgūdžių.
- Klausantis jūsų atrodo, jog dirbti šioje įstaigoje - vienas malonumas, jog čia niekas nedrumsčia gyvenimo, kuris teka labai ramia vaga... Ar taip yra iš tikrųjų?
- Kol kas viskas yra gerai, bet norint, kad taip būtų ir toliau, reikia viskuo rūpintis - apsauga, patalpomis, šiluma, apranga ir t. t. Dirbant šiose pareigose niekad nėra ramu (taip tik atrodo iš šalies) nes visą laiką - dieną naktį reikia galvoti, kad kas bloga neatsitiktų. Juk esi atsakingas už visą personalą (140 darbuotojų), visas nuteistąsias (166 moteris) ir visa, kas čia vyksta...
- Ar nuteistosios yra pilnai išlaikomos valstybės?
- Taip. Tiesa, iš dirbančių nuteistųjų atlyginimo išskaičiuojama dalis uždirbtų pinigų į nuteistųjų savitarpio paramos fondą. Iš šio fondo vėliau mokamos pašalpos išeinančioms į laisvę.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
