„Buvo labai daug investuota į kažkokio mažiausio konflikto paiešką, bent jau diskusijos pradžioje, ir akivaizdu, kad nebūtinai ta strategija pasiteisino“, – antradienį publikuotame sako I. Šimonytė.
Diskusijoms Finansų ministerija skyrė apie porą metų, teigia Vyriausybės vadovė.
„Finansų ministerijai išties užtruko porą metų bandydama kažkaip sutelkti kuo daugiau socialinių ir politinių partnerių, ministrė apėjo frakcijas Seime, pristatinėjo pasiūlymus, bandė kažkaip susirinkti reakcijas, kaip įmanoma būtų galima jas atliepti bent pradinėje stadijoje“, – sako I. Šimonytė.
Anot jos, diskusijos buvo būtinos – kitaip Vyriausybei būtų priekaištauta, kad ji su niekuo dėl mokesčių reformos nesitarė: „Jeigu Vyriausybė būtų taip padariusi, tai priekaištas, kurį būtų visą laiką girdėjusi, būtų, kad su niekuo nesikonsultavo, su niekuo nesiderino, niekam nepristatė savo pasiūlymų, niekieno pastabų neišklausė“.
I. Šimonytė mano, kad ilgos diskusijos vistiek yra naudingos, nes jų metu buvo paruošti tam tikri pasiūlymai, prie kurių bus grįžta po 2024 metų Seimo rinkimų.
„Bet dabar galima sakyti, kad vis tiek yra paruošti pasiūlymai, dėl kurių turinio, tiesą sakant, išskyrus atskirus niuansus, <...> turbūt labai didelių diskusijų nėra. Todėl aš manau, kad po kitų metų Seimo rinkimų prie tos diskusijos vienaip ar kitaip vis tiek bus grįžta“, – teigė I. Šimonytė.
Mokesčių reforma buvo vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų, jai pernai vasarą po pateikimo pritarė Seimas, tačiau pertvarka po to įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais. Reforma, be kitų dalykų, numatė didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Mes jau nelaukiame Naujųjų metų, o tik džiaugiamės kad išgyvenome senais...- kgbistu rojuje.
Vytautas Landsbergis:
Skėriai
Skėrians nekenkia nugaišti, vienodai, by tik masė eina pirmyn ir plinta, kad užimtų žemes, kurios dar nenuėstos.
Taip gamtoje. Ozero imperatorius kliaujasi darvinizmu, pagal kurį stipresnis natūraliai suėda silpnesnį, ir iš to – visas pažangizmas. Ir gausesni patvarko mažiau gausius. Rusai – ukrainus. Todėl milijonas pritraiškytų skėrių – apskritai ne skaičius. Bet štai čia ir klausimas net duginams.
Ar dvikojai – tik rūšis mažesniu kojų skaičiumi, ir ten gausesnieji išėda mažiau gausius; ar jie ūseliais ir galvytėmis dar ką nors veikia, ne tik ėda.Vienas karas Pasivadinę žmonėmis, jie kartais susimąsto: kuo skiriamės? Gal norim ir patys ką nors kurti, ne tik Darwinas? Gal turim gyvenimo idėjų, ne tik ėdimo? Ar tąsyk bus žmonių, kurie pastotų kelią skėriams, kad liktų ir žmonėms ką veikti? Toks dabar šeštadienio klausimėlis ant gaublio. O juo ropoja, ropoja – atspėkit, kas?
