Ilgąjį savaitgalį to neatlikus, lauks bauda: nesakykite, kad neįspėjo

Vėliavas reikia iškelti tris kartus per metus, su valstybingumu susijusiomis švenčių dienomis. Vasario 16-oji – viena jų.

+2

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vasario 16-osios renginiai Vilniuje: gyventojai informuojami dėl eismo ribojimų

Nenustebkite, jeigu patikrins jūsų kiemą ar aplink: šie pareigūnai dirbs kitaip

Tūkstančiai vairuotojų Lietuvoje nė nežino darantys pažeidimą – gresia baudos

Kada reikia iškelti vėliavą?

Reikalavimas iškelti vėliavą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme.

Tai būtina padaryti išskirtinę reikšmę Lietuvos valstybės sukūrimui ir Nepriklausomybei turinčiomis datomis: Vasario 16-ąją (Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną), Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) ir Liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną).

Įstatymo antrojo skirsnio penktojo straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.“

Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos vėliavos yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5.

Baudos už vėliavos neiškėlimą

Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ar Liepos 6-ąją neiškėlus vėliavos, gali tekti paploninti piniginę.

„Asmenys, pažeidę Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, – skelbia minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis.

Atsakomybė už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 519 straipsnyje.

Jo 1 dalyje numatoma, kad vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas „užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų“.

2 dalyje numatoma, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, gali užtrukti baudą nuo dvylikos (12) iki šešiolikos (16) eurų gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims, pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo šešiolikos (16) iki trisdešimt (30) eurų.